Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

KRITINĖS SITUACIJOS – PROGA ASMENYBĖS BRANDAI

KRITINĖS SITUACIJOS – PROGA ASMENYBĖS BRANDAISkaitymo laikas: 4 minutės psichologinės higienos

Kas skaitė vaikystėje knygą apie Mumijus trolius, tikriausiai prisimena tokią Filifjonkę. Ji gyvena jūros pakrantėje ir visą laiką laukia audros. Ir štai pagaliau baisinga audra ateina. Filifjonkė labai susijaudinusi laksto pakrante klykaudama ir iš šono atrodo, kad ji ir bijo, ir patiria nepaprastą pakilimą bei susižavėjimą… Kas ją žavi?

Panagrinėkime, kaip sunkumai ir sudėtingumai padeda mums bręsti. Mūsų visuomenė ir visa civilizacija sukurtos tam, kad gyventi būtų lengviau ir maloniau. Dažniausiai apie kritines situacijas mes kalbame kaip apie įvykius, galinčius mums sukelti psichines traumas, tokių įvykių tarsi reiktų vengti. Teigiama, kad nemaža dalis kūniškų ligų – vaikystės traumų pasekmės. Taigi, geriau būtų, kad nemalonumų būtų kuo mažiau?

Rusų psichologas psichoterapeutas Fiodoras Vasiliukas teigia, kad su netektimis ir sunkumais žmonės tvarkosi keturiais būdais, o mūsų subjektyviai suvokiamą pasaulį galima suskirstyti į vidinį ir išorinį. Vidinis pasaulis gali būti paprastas arba sudėtingas. Išorinis – lengvas arba sunkus. Šios schemos požiūriu:

  • Stresas kyla tuomet, kai mūsų vidinis pasaulis yra paprastas ir išorinis pasaulis – lengvas; o stresus išgyvename būdu, kuris vadinasi „hedonistinis“.
  • Frustracija kyla, kai vidinis pasaulis yra paprastas, o išorinis – sunkus; frustracijas išgyvename kitokiu būdu – „realistiniu“.
  • Vidinis konfliktas kyla, kai vidinis pasaulis yra sudėtingas, o išorinis – paprastas; konfliktus išgyvename būdu, kuris vadinasi „vertybinis“.
  • Krizė būna, kai vidinis pasaulis yra sudėtingas, o išorinis – sunkus; krizes galima išgyventi „kūrybiniu“ būdu.

STRESAS IR HEDONISTINIS IŠGYVENIMAS

Specialiai psichologiškai išgyventi šį procesą mes tuo metu negalėjome, nes vidinio ir išorinio pasaulio mums šiuo metu dar nebuvo. Pilnavertės psichikos ta prasme irgi nebuvo. Tik metams bėgant mes išmokstame ne tik hedonistiškai patirti pasaulį, bet ir jį vertinti. Todėl bręsdami vienus įvykius imame suprasti kaip grėsmę, o kitus – kaip neutralius ar džiaugsmingus. Fiziologija pasipildo psichologija ir iš fiziologinių stresų atsiranda psichologiniai. Psichologiniais stresais vadiname būsenas, kurias mes įvertiname kaip stresus. Jei įvertiname kitaip – tai ir emocijos kyla kitokios. Jei ant jūsų tiesiog staiga išsipylė daug šalto vandens, patiriate fiziologinį stresą. Jei įvertinate įvykį kaip įžeidimą: „jie nori mane pažeminti“ arba kaip katastrofą – „tai potvynis“, – prasideda neigiamas psichologinis stresas – „distresas“. Jei vertinate kaip žaismingą draugų pokštą – psichologinis teigiamas stresas – „eustresas“.

Streso sąvoką taikyti Fiodor Vasiliuk pasiūlė situacijoms, kuomet mūsų vidinis pasaulis yra ne sudėtingas, o paprastas. Tai reiškia, kad viduje mes nejaučiame jokių prieštaravimų, mūsų norai ir siekiai labai paprasti, juos netgi galima suvesti į „siekį jaustis gerai“, komfortiškai, maloniai. Išorinis pasaulis yra lengvas, nes jis nekelia mums didelių kliūčių ir barjerų. Na, patekote jūs po liūtimi – kas čia nepaprasto ar sudėtingo? Išgyvenimas šiuo atveju vadinasi „hedonistinis“. Mūsų smegenys automatiškai fiksuoja nukrypimą nuo hedonistinės pusiausvyros: „jaučiuosi blogai“ ir įjungia apsaugines reakcijas. Jos būna įgimtos, ir iš fiziologinės pusės jas sudaro:

  • pabėgimo ir puolimo reakcija (antinksčiai skiria adrenaliną);
  • mobilizacijos reakcija (antinksčiai skiria kortizolį); šiuo metu skiriasi ir „vidiniai nuskausminamieji“, organizmas bando pats sumažinti nemalonius pojūčius;
  • išsekimo reakcija (kortizolio atsargos senka, mes blogai miegame, prasideda kūniškos ligos).

Psichologiniame lygyje streso metu įsijungia psichologinės gynybos reakcijos:

  • neigimas (viskas yra gerai, nieko neatsitiko);
  • regresas (piršto čiulpimas, miegas be perstojimo, nenoras nieko spręsti);
  • siekimas prisiglausti prie kažko, kas yra stipresnis ir padarys viską už tave;
  • siekis ištirpti, patirti „kaifą“, skubiai užsimiršti (grįžimas į palaimos būseną, kurią patirdavome mamos pilve).

Taigi, hedonistinis išgyvenimas rodo, kad mūsų psichika veikia labai vaikiškame lygyje ir nori kuo greičiau pabėgti nuo nemalonumo. Tame nėra nieko blogo. Tik jeigu išorinis pasaulis netaptų sudėtingesnis, mes taip ir išliktumėme infantiliškomis būtybėmis, ieškančiomis tik vieno – GRĄŽINKITE MAN MALONUMĄ! Šiame lygyje suaugę žmonės puola į persivalgymą, alkoholizmą, narkomaniją. Gerai, kol malonumai atsistato automatiškai, greitai ir be mūsų pastangų… Tuo metu tikrovė dar nesuvokiama realistiškai, nesuprantame, kad kai kurie dalykai yra toli nuo mūsų ir kartais jų reikia kantriai laukti. Tai suvokę, pasitinkame realybę. Tvarkomės brandesniu būdu.

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
128
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT