Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

KOKIŲ BŪNA EMOCIJŲ?

KOKIŲ BŪNA EMOCIJŲ?Skaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

„Tik be emocijų!“– sušunka šiuolaikinis žmogus, tikintis, kad svarbiausia – tai ramybė, optimizmas ir stabilumas. Ir iš šio tikėjimo seka:

  • Liūdna neturi būti, tam yra antidepresantai;
  • Baisu neturi būti, tam yra raminamieji;
  • Nemigos neturi būti, tam yra migdomieji;
  • Energijos stygiaus neturi būti, tam yra psichostimuliatoriai;
  • Nerimo dėl ateities netūri būti, tam yra pozityvus mąstymas;
  • Santuokos problemų neturi būti, tam yra šeimos konsultacijos;
  • Ir tau neturi nesisekti, nes tam yra koučeriai!

Nenuostabu, kad pirmiausiai jausmai suvokiami kaip kažkas, ką reiktų valdyti. Ir didelis šių laikų baubas – bipolinis nuotaikos sutrikimas. T.y., kai jausmai labai aiškiai svyruoja. Bet pamirškime šiuos laikus. Prisiminkime, kas yra emocijos.

Emocijas mes suvokiame ne visuomet. Kai kurie žmonės emocijų nesupranta visai, juos vadina „aleksitimikais“ („aleksitimija“ – verčiant iš lotynų kalbos reiškia „neturiu žodžių jausmui pavadinti“). Tokie žmonės turi didelę riziką sirgti psichosomatiniais susirgimais – opalige, aukštu kraujo spaudimu, kolitu, nežinomos kilmės skausmais. Jie atrodo neemocingi, labai racionalūs, nors jautriai reaguoja į nemalonias situacijas bei nusivylimus, bet reaguoja ne jausmais, o savo kūnu. Suvokiantys savo jausmus žmonės dažniausiai pavadina tai, ką jaučia, o kūniški pojūčiai, lydintys emocijas, jiems būna silpnesni.

Ypač aiškiai emocijos pastebimos vaikams. Tačiau tam tikru laipsniu jos lydi mus visą gyvenimą. Jas išduoda mūsų veidas, kūno poza, fiziologiniai pokyčiai. Sugebėjimas savo emocijas suvokti, atpažinti ir išreikšti žodžiais vadinasi „emociniu intelektu“ arba „emocine kompetencija“. Pastaruoju metu ši kompetencija papildyta nauju įgūdžiu – sugebėjimu iš galimų emocijų išsirinkti, sukelti sau ir tinkamai panaudoti būtent tą emociją, kuri mums labiausiai reikalinga. Tai gali skambėti kaip falšas ar vaidyba, tačiau  tokie psichologai, kaip Lesli Cameron-Bandler, siūlo visą eilę NLP (neurolingvistinio programavimo) metodų, kaip keičiant įvairius parametrus pereiti iš vienos emocinės būsenos į kitą. Šie parametrai – emocijos tempas, ją palaikantis požiūris į situaciją, valdomas jausmo intensyvumas, galvojimas apie dabartį, praeitį ar ateitį ir t.t. – iš tiesų iki tam tikro laipsnio pasiduoda sąmoningai kontrolei.

Humanistiniai psichologai, atvirkščiai, akcentuoja, kad emocijomis neverta manipuliuoti. Bet kurias emocijas svarbu tiesiog suprasti ir priimti, tai yra leisti joms būti. Humanistinėje psichologijoje bei į kūną orientuotoje psichoterapijoje išskiriamos „paviršinės“ ir „giliosios“ emocijos. Gilioms emocijoms atgaivinti dažnai prireikia įvairių technikų – gilaus kvėpavimo, specialaus terapeuto darbo atpalaiduojant giliuosius kūno raumenis. Čia teigiamai akcentuojama emocinė iškrova – katarsis. Žinoma, nepaverčiant jo sau ir kitiems pavojingais veiksmais.

Labai naudinga žiūrėti į emocijas tiesiog kaip į žmogaus gyvybingumą ir spalvingumą. Suprantant, kad daugeliu atveju žmogus negali nejausti. Todėl neverta sakyti jam „neliūdėk“ ar „nebijok“. Kur kas labiau palaiko žmones frazės: „tau iš tiesų liūdna“ arba „taip, tu bijai“.

Amerikiečių psichologas K. Izard išskyrė dvylika pagrindinių emocijų:

  • Susidomėjimą;
  • Džiaugsmą;
  • Nustebimą;
  • Meilę;
  • Liūdesį;
  • Pyktį;
  • Pasišlykštėjimą;
  • Panieką;
  • Baimę;
  • Gėdą;
  • Sumišimą;
  • Kaltę.

Įdomu, kad pastaruoju metu medikai peržiūrėjo posakį „stresas kenkia sveikatai“. Paaiškėjo, kad daug kas priklauso ne nuo streso, o nuo to, kaip mes tą stresą vertiname. Viename tyrime žmonės turėjo galimybę stebėti, kaip sportuojant ant treniruoklio keičiasi jų širdies plakimo dažnis. Prietaisai fiksavo jų kraujagyslių būseną. Vieniems žmonėms buvo pasakyta, kad padažnėjęs pulsas rodo silpnesnę širdį bei grėsmę sveikatai. Kitiems – kad tai labai geras širdies prisitaikymo mechanizmas. Pirmosios grupės žmonių kraujagyslės buvo susiaurėjusios ir sustorėjusios, kas iš tiesų ilgainiui sukelia spazmus ir širdies – kraujagyslių ligas. Antrosios grupės tiriamųjų kraujagyslės atrodė priešingai – jos net išsiplėtė! Tai patvirtino, jog ne pats stresas – sportinė apkrova – o jos įvertinimas nulėmė, kaip organizmas reaguoja į šią apkrovą. Galbūt, dėl to žmonės, kuriems gydytojai uždraudė pykti, nes tai neva „kenkia širdžiai“, iš tiesų gali supykę pajusti širdies skausmą. O tie, kuriems buvo rekomenduota „su pykčiu išlieti savo emocijas“ gal pajusti sveikatos pagerėjimą.

Pastaruoju metu psichologai išskiria naują emocijų rūšį – „skolintas“ arba „atspindėtas“ emocijas. Už jas atsako taip vadinami smegenų „veidrodiniai neuronai“. Jų dėka mes sugebame žaibiškai įvertinti kito žmogaus emocinę būseną ir pasijusti taip, kaip jis. Šis reiškinys psichologams žinomas seniai ir vadinasi „identifikacija“, arba „susitapatinimu“ su kitu žmogumi , jei mes jaučiame šį jausmą kaip savo. Taip mes jaučiame realų skausmą būdami kartu su artimu žmogumi, kuriam skauda. Kartais šalia žmogaus mes jaučiame liūdesį ar pyktį, nors pagrindo tam neturime. Jei mes nejaučiame šio jausmo, tačiau jį atpažįstame ir pajuntame viduje apgailestavimą ir supratimą, šis reiškinys vadinasi „empatija“ arba „atjauta“. Jei empatija yra reiškinys teigiamas, tai identifikacija dažniausiai reiškinys nepageidaujamas. Suvokti, kad tai identifikacija, arba „svetimos emocijos“ galima, jei būnant šalia šio žmogaus paklaustumėte jo: „jaučiu šalia tavęs pyktį – ar jis mano, ar tavo?“ Kai žmogus pasako: „taip, aš tikrai pykstu“, mūsų „skolinta“ emocija turėtų išnykti. Tuomet mes jau galime pajusti atjautą kitam žmogui, juk jis prisiėmė atsakomybę už savo emociją ir jos neneigia.

Na štai. Emocijoms bent sukūrėme „lentynėlę“. O tai visai jų nebeliks naudojant efektyvią kontrolę. Ačiū dar tiems, kurie savo „bipoliniais sutrikimais“ neleidžia mums jų pamiršti.

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
513
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT