Argumentuoti arba įrodinėti mums tenka gana dažnai. Mokomės mes to nuo pat mažens, kai aiškiname, kodėl nebuvome pamokoje ar prašydami iš tėvų pinigų. Žinoma, be argumento neapsieiname ir dirbdami, ypač ko nors prašydami vadovybės ar aiškindami pavaldiniams. Tiesiog tvirtu tonu pasakyti vadovui „aš noriu laisvos dienos“ irgi svarbu, tačiau po to neretai vadovas klaus: „o kam tau jos reikia? “ Įsakyti: „rytoj dirbame valandą daugiau“ galima, bet kolektyvas paklaus: „o kodėl?“. Ir tuomet tenka griebtis argumentų, t.y. grįsti savo prašymą ar nurodymą. Taip pat argumentuojame dėstydami kokį nors dalyką per pranešimus ir paskaitas. Argumentų mums prireikia viešųjų ginčų metu, t.y. visuomet, kai vyksta diskusija, disputas, debatai ir polemika. Ar jūs nepamiršote, kas tai yra? Mokslas apie ginčus siekia dar Aristotelio laikus.

Diskusija – ginčas, kurio metu turi išryškėti tiesa. Yra pirmininkaujantis. Diskutuojantys pateikia argumentus ir kontrargumentus įvairioms tezėms ir teorijoms pagrįsti ar paneigti.

Disputas – mažas mokslinis ginčas. Vienas gina temą, du trys oponentai užduoda klausimus. Atsakius į juos, pirmininkaujantis teiraujasi, ar oponentai patenkinti.

Debatai – politiniai ginčai, įvairių deputatų pasisakymai, dažniausiai parlamentuose. Pirmininkaujantis siūlo balsuoti už pateikiamus argumentuotus pasiūlymus, taip pat suteikia ar atima žodį.

Polemika – ginčas apginant savo požiūrį ir triuškinant priešingą požiūrį. Dažniausiai ginčuose mes naudojamės logika, o taip pat trijų rūšių argumentais:

• Ad rem – kai gvildename dalyko esmę („mums reikia papildomų finansų, nes padaugėjo darbuotojų“);
• Ad hominem – kai nušviečiame oponento asmenybę („ką jūs galite mums pasiūlyti, jei savo nuomonės dažniausiai garsiai nesakote?“);
• Ad populum – kai  kreipiamės į klausytojus („pagalvokite, žmonės, žmogus, kuris ką tik su jumis kalbėjo, prieš savaitę sakė visai priešingai!“).

Tam, kad galėtumėme naudotis argumentais, mums reikia prisiminti logikos dėsnius ir mokėti griauti mums pateikiamus įrodymus. Griauti tuos įrodymus galima pastebėjus vieną iš trijų ar visus tris dalykus:

• Tezė, kurią mums pateikia, yra bloga (pav.melaginga);
• Tezė gal ir nėra bloga, tačiau ji neturi ryšio su argumentais;
• Patys argumentai yra blogi.

O ką reiškia „blogi“? Vienas iš svarbesnių logikos dėsnių yra pakankamo pagrindo dėsnis. Tarkime, jei iš A visuomet seka B, ir mes turime A… teisingai, mes turėsime B. Tačiau kasdieninėje veikloje žmonės dažniausiai naudoja nepakankamą pagrindą. T.y. jie sako „kadangi iš A seka B“ tokiu tonu, tarsi tvirtai žinotų „iš A visuomet seka B“. Deja, dažniausiai tai yra silpnas pagrinda : iš A gali sekti B, tačiau gali ir nesekti. Prisiminkime tai! Štai jums sako:

-Na, kadangi jūs nerodote intereso mūsų darbui, nemanau, kad galite tikėtis paaukštinimo!

-Atsiprašau, bet iš kur seka, kad aš nerodau intereso darbui?

-Nes jūs neatėjote į susirinkimą.

-Atsiprašau, ar visuomet atėjimas į susirinkimą rodo interesą darbui? Ir ar negali tie, kurie ateina į susirinkimą, būti visiškai abejingi darbui?

Kaltinimai dažniausiai remiasi neišsakyta prielaida: „iš A visuomet seka B“. Iš atėjimo į susirinkimą visuomet seka interesas darbui.

Labai naudinga išgirdus prieš save nukreiptus tokius kaltinimus atremti juos, prisiminus keturių klausimų taisyklę:

• „Ar gali būti, kad esant A nėra B?“
• „Ar gali būti, kad esant A yra B?“
• „Ar gali būti, kad ir nesant A vis tiek yra B?“
• „Ar gali būti, kad nesant A nėra ir B?“

Kaip matote, argumentų kalba dažniausiai susideda iš klausimų. Klausti galima įvairiai. Ieškant paaiškinimo („O ką reikės daryti?“ – beje, darydami kitiems įtaką dažniausiai vengiame tokių klausymų), papildant („Ir kaip būtent tai vyko?“),  perklausiant ir tikslinant („ai aš supratau jus taip, kad…“). Žinoma, mūsų intonacija užduodant šiuos klausimus turi didžiulį poveikį.

Juk galime tuo pačiu dalyku pasidomėti ir gerybine, ir neutralia, ir piktybine, ir provokuojančia intonacija!

Taigi, ačiū Aristoteliui. Ir ačiū mūsų emocijoms, kurios padeda mums išreikšti labai paprastą tiesą apie mus ir mūsų oponentus: kiekvienas turi teisę matyti pasaulį iš savo pusės.

Olegas Lapinas