Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

AR VISI IRKLUOJA VIENOJE VALTYJE?

AR VISI IRKLUOJA VIENOJE VALTYJE?Skaitymo laikas: 7 minutės psichologinės higienos

            Pakalbėkime apie skirtingus žmonių tipus – tuos, kurie dirba ta pati darbą, nors ir nepatenkinti savo uždarbiu, bamba, bet nieko nedaro, kad kažką pakeistu, o kiti – nelipdami kitų galvomis ieško išeičių.

Jūs niekad nesusimąstėte, ką reiškia būti iniciatyviu? Kodėl mūsų brangiausi šoumenai, sportininkai, vadybininkai, menininkai ir gydytojai taip fantastiškai skiriasi nuo masės labai kukliai gyvenančių ir gyvenimą keikiančių savo kolegų? Jūs pasakysite – laimė. Tiesiog vieniems sekasi, kitiems ne. O kodėl taip yra? Čia jūs galite prisiminti horoskopus, arba pasakyti: „kaip Dievas duos, taip ir bus“.  Čia jūs galite prisiminti visai priešingą šūkį: „kiekvienas yra savo likimo kalvis“.

            Kartą Saidas meldėsi mečetėje labiau, nei paprastai. Kelias valandas jis dėkojo Alachui už jo maloningumą. Išėjęs iš mečetės, jis pamatė, kad pavogtas jo kupranugaris. Pasipiktinęs jis atbėgo į mečetę ir ėmė priekaištauti: „O, Alache, kodėl tu leidai mane apvogti – juk aš meldžiausi tau labiau, nei kiti!“. Iš dangaus pasigirdo ramus balsas: „Melskis Alachui, bet stipriau pririšk savo kupranugarį“.

            Vystymosi psichologai išskyrė žmogaus gyvenime svarbią pakopą. Joje žmogus mokosi vieno sugebėjimo, kuris vadinasi „iniciatyva“. Šią pakopą mes įveikiame labai anksti – dar ikimokykliniais metais.  Kuo sėkmingiau mes užbaigiame šią pakopą, tuo labiau pasitikime savimi ir tuo konstruktyviau vėliau tvarkomės su gyvenimo uždaviniais. Tačiau ką reiškia „užbaigiame pakopą“? Ar tai nėra natūrali gyvenimo eiga? Ar iš viso mums reikia gyvenant galvoti apie kažkokias pakopas? Reikalas tas, kad kai kurie žmonės ikimokykliniame amžiuje išmoksta ne pasitikėjimo savimi ir ne iniciatyvos. Jie išmoksta jaustis menkais ir kaltais, jiems gyvenime tarsi ima veikti prakeikimas: „Aš noriu būti didelis ir stiprus, valdyti pasaulį, bet aš esu siaubingai menkas, silpnas ir neatlaikau konkurencijos su kitais“. Kiekviena tokio mažo žmogaus iniciatyva baigiasi liūdnai: jis tampa blogas, nusikaltęs ir „prisidirbęs į kelnes“. Kartais net tiesiogine prasme. Beveik visi šio amžiaus vaikai susiduria su šiuo konfliktu mažesniu ar didesniu laipsniu. Juk jie suvokia, kad yra tik vaikai ir kad juos supa didesni ir stipresni žmonės – vyresni broliai ir seserys, tėvai, kiti vaikai. Jie siekia visagalybės, tačiau gyvenimas juos pastato prieš realų faktą – tu toks nesi. Ir jiems reikia kažkaip su tuo susitvarkyti. O kokiais būdais vaikai sprendžia šią situaciją? Galima išskirti daug būdų, tačiau jie visi susiveda į du kraštutinumus – stengtis ir apsimesti;

Stengtis –  apsišarvuoti kantrybe, leisti sau daryti klaidas, ir veikti. Taip koks nors darželinukas iškišęs iš įtampos liežuvį kruopščiai nudažo savo piešinį. Arba kerpa su žirklėmis, arba rašo pirmą raidę. Visi, visas pasaulis, daro tai geriau už jį! Jam reikia tėvelio palaikymo: „va, kaip gerai išėjo”. Jį žudo vyresnio brolio numenkinimas: „tau niekas nesigaus“. Tačiau atsiranda vaikų, kurie savo pastangomis nugali nuvertinimus. Jie su ašaromis ir pykčiu ne kartą meta piešinį, suglamžo jį ir net sutrypia kojomis. Tačiau paima naują lapą ir išmoksta piešti iš naujo.

Apsimesti – kitas kelias. Galima įsivaizduoti, kad tu jau esi dydis menininkas. Galima vaizduoti, kad esi nepaprastai talentingas. Taip vaikai žaidžia. Jie vaidina savo tėvelį ir mamytę, filmo ir knygų personažą. Jie – jau yra visagaliai ir visažiniai. Jie jau jaučiasi nepriekaištingi. Ir čia jiems irgi reikia tėvų palaikymo: „vaje, koks tu stiprus“. „Matai, kaip tu gražiai nupiešei“. Tačiau ir čia yra rizika: gali pasigirsti ir pasigirsta pašiepiantis sesers ar kito vaiko balselis: „nesąmonė, esi mažvaikis…“, „nesąmonę nupiešei, kažkokia makalynė“.

            Atmeskime kraštutinius atvejus, kai vaiką nepaprastai iškelia ir kai nepaprastai nusodina. Tokiais atvejai, žinoma, vystosi kraštutiniai tipai – nacistiški ir  depresyvūs. Imkime šią situaciją – ambicijos ir neišvengiami kritimai, kaip universalią kiekvienam žmogui. Ir palaikymas, ir kritika abu svarbus. Jie palaiko mumyse pusiausvyrą tarp „noriu“ ir „galiu“. Įtampa tarp šių dalykų neišvengiama, tačiau būdama optimali ji suteikia mums gyvybinę jėgą. Tą pačią, kuri prieš dešimtis tūkstančių  metų leido mūsų rūšiai išgyventi tarp ledynų. Ledynmetis gerokai atšaldė žmonijos ambicijas. Ir kiekvieno iš mūsų vaikystėje atsiranda ta pati „atšaldymo“ situacija. Tokiu atveju kiekvienas žmogus turi būti pasiruošęs peršokti per vaikišką numenkinimą. Ir priimti jį kaip realybę. „Peršokę“ ir toliau eina link pasiekimų. Kartais jų tikslai pasidaro realistiškesni. Iš jų išaugs sėkmingi realistai. Kartais – labai ambicingi. Tai iš jų vėliau išaugs  Saboniai, Valinskai, Niedvarai ir kiti, daug mūsų visuomenėje pasiekę asmenys. Jiems kažkas nepavyksta, tada jie bando kitaip ar kitur. Jiems pavyksta! Tuomet jiems vystosi jausmas: „sunkumai ir kritika – tai iššūkis“. Ir ambicija: „aš galiu daugiau, aš daug vertas“. O žmonės, nepriėmę savo vaikiško ribotumo, kaip fakto, atsitrenkę į jį kaip į sieną ir nusukę atgal,  lieka su piktu atradimu: „aš esu menkesnis ir silpnesnis, nei kiti. Aš noriu neleidžiamų ir negalimų dalykų“. Jie sustoja ties realybę nepabandę nei jos priimti, nei jos praplėsti. Jie per anksti nusižemina prieš ją. Ir vėliau su šiokio tokio mazochizmo priemaiša įtikinės save, kad nusižemina neteisingai. Jie sukuria sau hiperkompensuojančią sistemą: sirgti, menkinti kitus, kontroliuoti kitus daromu įspūdžiu, tiesiog piktai burbėti. Jie nesiekia ten, kur jie gabūs. Jie siekia ten, kur jiems neišeina ir nesiekia ten, kur išeina. Jiems pikta dėl nesėkmių. Ir tuo metu užsiima savo „aš“ gydymu.

            „Niekšai, parazitai, dykaduoniai, parsidavėliai, išdavikai ir vagys“ – šnypščia toks žmogus žvelgdamas į sėkmingus visuomenės atstovus.

Ir štai praėjus kokiai penkiolikai – dvidešimčiai metų  pirmoji grupė atsiduria kitoje vietoje, nei antroji. Ji tampa iniciatyviais ir daug pasiekusiais piliečiais. Jų gyvenime ne mažiau sunkumų, nei kitų gyvenimuose. Tačiau jie supranta, kodėl kinietiškas hieroglifas „iššūkis“ susideda iš dviejų dalių – „sunkumas“ ir „galimybė“. Tai vaikai, išmokę iniciatyvos, vėliau įsitvirtinę tarp draugų, ir nevengiantys kūrybos. Dalis jų eina fantastiškais keliais – skrenda į kosmosą, gerina pasaulio rekordus, rašo knygas apie Hari Poterį ir įsteiginėja bankus. Dalis – eina ne tokiu įspūdingu, bet vis dėlto sėkmingu keliu. Jų ambicijos kiek mažesnės. Ir arti jų galimybių. Kurios kartais prabunda netikėtai – „Hario Poterio“ autorė gyveno be vyro ir iš socialinės pašalpos. Nė kartą jie jaučiasi beviltiškai. Tačiau ilgainiui prarajos vaizdas jiems ima sukelti ne mintį apie bedugnę, o mintį apie tiltą.

            O kita grupė, susidūrusi su tais pačiais sunkumais, iššūkį ima suvokti kaip pasiteisinimą savo neveiklumui. Toks sportininkas meta sportą , nes „čia prasimuša tik pagal pažintis, treneris blogas, o be to aš susilaužiau ranką“. Toks menininkas burba ant savo kolektyvų, nes „čia reikia būti režisieriaus meiluže, aplinkui vien intrigos, o be to aš po gripo praradau balsą“. Toks vadybininkas nuolat tyliai pyksta ant savo darbo, nes „mane čia paveda kompanionai, apgauna ir apeina bendradarbiai, o viršininkai nuolat nusodina ir neleidžia kilti karjeros laiptais“. Šiai grupei požiūris į darbą yra neiniciatyvus – „aš esu per menkas ką nors pakeisti“. O išorėje – vienas iš populiariausių pasiteisinimų: „Man čia moka grašius“. Prarajos vaizdas jiems sukelia ne mintį apie tiltą, o pyktį ant tų, kurie jį stato ar randa.

            Kaip pereiti iš šios grupės į pirmą?

Reikia nustoti šnypšti ir pereiti. Ir imti daryti tai, kas tau gerai išeina.

Olegas Lapinas

 

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
1.5k
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:


    7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:

    Apie Lapino skrynią

    Tags: #vaikystė #saviugda

    Share this post

    Susiję įrašai

    blank

    2023-02-06

    KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-27

    AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    Tu gyveni pagal formulę „beveik“. Tau beveik pasisekė gerai baigti mokyklą, tačiau vieno balo pritrūko ir tu neįstojai, kur norėjai. Tu beveik gavai gerą pažymį per...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-22

    AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    Nei kiek tos svajonės nesipildo! – kategoriškai taria realistiški žmonės. Ir priduria, kad svajoti neverta, kad viltis – kvailių  motina, kad kaip pasiklosi, taip ir...

    Skaityti straipsnį

    Naujausi įrašai:

    • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    • APIE SANTUOKOS KRIZES

    • AR VYRAI KURTI IR AKLI

    Tags

    #laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

    Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

    Apie programą

    Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

    Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


      © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

      Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
      Privacy & Cookies Policy

      Privacy Overview

      This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
      Necessary
      Always Enabled
      Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
      Non-necessary
      Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
      SAVE & ACCEPT