Aš labai tikiuosi, kad tu esi patyręs neurotinę būklę. Nes jei tu nesi, tau nėra ko šio straipsnio skaityti. O jei esi, tai žinai, kad neurozės esmė – visai ne panikos priepuoliai. Ir ne širdies permušimai, ne nemiga, ne atsirūgimai ir ne sutrikęs miegas. Ir ne apie ekonominės krizės baimę mes kalbame. Visą tai dažniausiai įmanoma pakelti. Ypač kai įsitikini, kad po realistiško nerimo seka rūpestis, sprendimai visokie, o po neurotinių simptomų jokia rimta liga neseka. Ne, kalbame apie vidinį, nepaaiškinamą, neracionalų nerimą. Kuris visuomet su tavimi. Apie neurozę.

Neurotinės būsenos esmė – nuolatinis jutimasis svetimu, nei šiokiu, nei anokiu, ypatingai kai atsiduri tarp žmonių. Atrodo, kažkas nusijuokė – nusijuokė tyčia, kad tavęs paerzintų. Kažkas linksminasi, o tu linksmintis negali. Tu bandai žmonių kompanijoje ar per posėdį kažką pasakyti ir staiga suvoki, kad negali ištarti nei žodžio, nes atrodo, kad pasakysi kažkokią nesąmonę ir visi juoksis. Tie „visi“ – tavo pažįstami, o ypač nepažįstami žmonės. Aplinkiniai virsta pragaru. Ir tuomet tu pajunti savo kailiu, kodėl filosofas Žanas Polis Sartras pasakė: „Pragaras – tai kiti“. Ir kodėl todėl kartais tau tenka bėgti nuo tų anonimiškų kitų? Tu priverstas išlipti viduryje kelio iš maršrutinio taksi. Arba staiga išbėgti iš posėdžio. Ir jei tau tenka būti masiniame renginyje, tu atsisėdi arčiau išėjimo, kad galėtumei, jei ką, pabėgti.

Visos šios būsenos esmė – nerimas. Ir nors tu esi apsiskaitęs ir žinai kelias neurozės teorijas, tu nesijauti pajėgus susitvarkyti su šiuo nerimu. Ypač tave erzina žmonės, sakantys: „apsiramink, viskas bus gerai“. Ir į visišką neviltį varo tie, kurie nepasitinki tavimi: „Ką čia išsigalvoji? Tinginiauji? Dėmesio gal nori gauti?“. Jie tavęs nesupranta, nes to nepatyrė.

Žinoma, jų patarimai: „išsimiegok“, „išgerk tabletę“, „nueik pas psichiatrą“ – yra banalūs. Lyg tu be jų nebūtumei viso to žinojęs…

Psichoanalizės ir psichoterapijos populiarinimas pridėjo prie patarimų sąrašo naujus: „suprask, ko nori“, „kažko sau neleidi“, „stengiesi būti per daug geras visiems“, „nemoki pozityviai mąstyti“…

Ezoteriniai mokymai papildė šį sąrašą patarimais užsiimti joga, tylos ar dar kokia nors meditacija…

Todėl prie to, ką tu, gerbiamas skaitytojau, žinai, pridėkime tai, ko tu, ko gero, nežinai. 

            Tavo nejaukumas būnant tarp žmonių kyla iš nesubalansuotos savigarbos. 

Na štai, – pasakysi tu, – nustebino! Kas gi to nežino. Aišku, kad reikia išmokti būti subalansuotu, stabiliu, išlaikyti pusiausvyrą …

Ne, tu manęs nesupratai. „Subalansuota savigarba“ – įsiklausyk į šiuos žodžius taip, lyg girdėtumei juos pirmą kartą. Ką reiškia „subalansuota“? Šis žodis reiškia balansą. O balansas visuomet būna tarp kažkokių priešingų veiksmų. Tarkime tarp „finansai ateina – išeina“. Arba tarp „sūpuoklės aukštyn – žemyn“. Pusiausvyra nebūtinai turi būti statinė (viskas sustingo). Ji gali būti dinaminė. Nesigilinkime į fizikos atitikmens tikslumą. Susitarkime taip. Štai sieninio laikrodžio švytuoklė. Ji – dinaminėje pusiausvyroje. Juda, bet stabiliai. O štai du vaikai sėdi sūpuoklėse. Jei vienas sūpuoklės galas eina aukštyn, tai ir eina tik aukštyn. Tada sustoja ir ima eiti žemyn. O kitas tuo metu – į kitą pusę. O nepusiausvirą įsivaizduokime kitaip – kai vienas vaikas trukteli sūpuoklės galą aukštyn ir tuoj pat bando žemyn nustumti. Arba išvis ant vieno galo užlipa ir ima į šonus jį stumdyti. Kitas vaikas, aišku, prieš tokią betvarkę prieštarauja. Na, vienu žodžiu, nenori, sako, tu  su manimi žaisti. Tačiau abu žino, kad tai – apsimetimas, kvailiojimas. Tačiau jei taip vaikas daro nuolat ir kitaip daryti negali – gaunasi neurotiškas supimasis. Tai yra, jokio malonumo.

Šia analogija aš bandau tau štai ką pasakyti. Tu jauti didžiulį nerimą būdamas tarp žmonių nes viduje „trūkčiodamas“ judini į visas puses ar stabdai savigarbos sūpuokles. Tavo subalansuota savigarba – tai stabiliai judantis svyravimas tarp „aš esu už jus stipresnis“ – „dabar lygus“ – „o dabar aš esu už jus silpnesnis“. Tai reiškia, kad tavo viduje, kai esi normoje, vyksta natūralus priėmimas savęs, kaip kažkuo už kitus silpnesnio („sūpuoklės eina žemyn“). Ir lygaus („pasijuokime ir pažaiskime“). Bet vyksta ir savęs priėmimas kaip individo už kitus aukštesnio („sūpuoklės eina aukštyn“). O neurozė – kai tu neleidi sau pasijusti menkesniu už kitus („bijau atrodyti visiškas nulis“) ir neleidi sau pasipuikuoti pranašumu prieš kitus („nenoriu iškilti virš kitų“)! Tu iškart nenori abiejų dalykų ir rūpiniesi taip neramiai, kad stabdai sūpuokles, judini iškart į abi puses ar tiesiog nekantriai bandai jas valdyti…

Todėl štai koks tau tiktų pratimas. Jei tu turi partnerį – gerai, jei ne – įsivaizduok jį tuščioje kėdėje. Svarbi sąlyga, jei partneris tikras, perspėk jį iš anksto dėl visų smulkmenų ir garantuok jo savanorišką sutikimą. Jokių netikėtų eksperimentų su namiškiais!Taip pat prisimink, jog privalai pereiti ne vieną, o visas tris pratimo stadijas.

Pradžioje pabūk ne mažiau dešimties minučių visišku nuliu. Klaupkis, šliaužiok ant grindų, žeminkis, įsiteikinėk, mušk save su kumščiu į krūtinę, menkink save žodžiais. Partneris (arba įsivaizduojamas partneris tuščioje kėdėje) turi atrodyti tau nepalyginamai už tave viršesnis. Vaidinti nemoki? Apsimesk, kad moki ir vaidink. Arba neskaityk išvis šio teksto. Pratimas gerai atliktas, kai įsijauti ir tikrai jauti šleikštulį pilve.

Dabar pereik į kitą pusę. Įsakinėk, žemink, grasink, liepk ir nurodinėk. Kalbėk dirbtinai piktu, įsakmiu tonu. Parodyk jam, kad esi valdovas ir čia tu – pats svarbiausias. Kaltink, kontroliuok ir pamokslauk. Išplūsk jį. Pratimas gerai atliktas, kai įsitemps tavo kakta ir paraus skruostai.

Patikrinimui grįžk į seną poziciją. Jei pirmas dvi dalis atlikai totaliai ir įsijautei iki galo – turi ateiti abejingumas ar šypsena. O gal net juokas. Turi palengvėti. Jei ne – kartok abi dalis. Kol nepajusi realaus jausmo kūne.

O dabar trečia stadija – „nusikratyk“ nuo savęs abi būsenas. Kratytis reikia atsipalaidavus ir visu kūnu. Pailsėk ir pajausk užsimerkęs, kas darosi viduje, ypač saulės rezginio srityje. Susibalansavo savigarba? Dabar gali leisti sau nusijuokti, jei norisi.

Beje, vos nepamiršau: pratimas tinka ir socialiniam gyvenimui. Na, jei jis, tas gyvenimas, nesubalansuotas.

Olegas Lapinas