Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

AR NAMINIS GYVŪNAS PADEDA MEILEI?

AR NAMINIS GYVŪNAS PADEDA MEILEI?Skaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

Dauguma mūsų nesusimąstydami sakome, kad mylime naminius gyvūnus. Rusų kalboje augintinius net vadina „domašnij liubimec“, kas reiškia „namų numylėtinis“. Taigi yra nerašyta prielaida, kad katę, šunį, graužiką ar paukštį mes besąlygiškai mylime. Jau vien jo buvimas padaro jį numylėtiniu. Ir jam susirgus mes nerimaujame lyg tai būtų šeimos nario liga. O jam mirus verkiame ir atsisveikiname su juo kaip su žmogumi.

Tapdamas šeimos nariu naminis gyvūnas įgyja teisę į tris fundamentalius dalykus: teritoriją, maistą ir meilę. Visi šie dalykai gali būti deficitiniai, t.y. teritorijos gali trukti (gyvenimas mažame bute); maistui reikia skirti šeimos biudžeto pinigus; meilei reikia skirti dėmesį. Kadangi ir vieta, ir pinigai, ir laikas yra bendri visiems, o naminis gyvūnas niekad netampa pilnai savarankiškas, jis ima konkuruoti su kitais šeimos nariais.

Iš to seka logiška išvada, kad naminiams gyvūnams skiriama meilė gali atsiliepti kitiems meilės santykiams. Kartais tai priveda prie savotiško meilės trikampio, kuriame gyvūnas atstoja sutuoktiniam kitą pusę ir santuokoje prasideda pavyduliavimas. Įsivaizduokite, kad šeima augina šunį. Kai vyras grįžta namo, jis atranda šunį gulintį jo fotelyje. Norom nenorom šuo užleidžia šią vietą vyrui. Tačiau atėjus vakarui šuo atsigula tarp jo ir žmonos! Žinoma, teoriškai jį galima išvaryti į kitą kambarį. Suprantama, kad draugai pastebės, jog reikėjo „iš anksto jį išdresiruoti, kad žinotų savo vietą“. Tačiau toks „savo vietos nurodymas“ būdingas tik labai apibrėžtam kiekiui gyvūnų šeimininkų, kurie yra pakankamai apdairūs, atkaklūs ir dominuoja. T.y. iš anksto gyvūno vieta pasirūpina tie šeimininkai, kurie gerai supranta, kas yra hierarchija, budriai stebėdami, kad hierarchijoje niekas jų neišstumtų iš užimamos vietos. Jie vos įsigiję šunį ar katę sąmoningai dresuoja juos ir nurodo jiems, kur turi būti jų vieta. Tą patį jie daro ir su žmonėmis.

Emocingiems ir jautriems šeimininkams gaila savo augintinių. Jie ne tik kad nedominuoja ir nedresuoja jų, bet tampa naminių gyvūnų mamomis, slaugėmis ir draugėmis. O galų gale – tarnais.

Šunį reikia periodiškai vedžioti pasivaikščioti. Jeigu jis stiprus, smalsus ir energingas, pasivaikščiojimas atrodo šitaip: šuo tempia už pavadėlio savo šeimininką, o tas iš visų jėgų bando jį pristabdyti ir nukreipti šaligatviu. Tačiau net ir sėkmingu atveju šeimininkui reikia nuolat sustoti, nes sustoja šuo, ir nuolat jį prilaikyti šalia, nes šunį domina praeiviai.

Katei reikia dėmesio ir maisto bet kokia kaina. Katės nereikia vedžioti, tačiau anksti ryte ji pradeda prašyti maisto, ir jei šeimininkai nesureaguoja, žadina juos. Jei namuose atsiranda skanaus maisto, katė netverdama miaukia, trinasi į kojas, kartais net drasko ir kandžioja ir galų gale bando užlipti ant pietų stalo. Jei šeimininkai nereaguoja, katė gailiai kniaukia. Tam tikromis mėnesio dienomis visur atsiranda jos kailio pūkų, o keliskart per metus ji ima šlapintis ne į tualetą, o į įvairias vietas namuose. Vakarais katė ateina į lovą ir murkia. Ji atsigula ten, kur nori, ir nenaudojant prievartos nurodyti jai kitą vietą sunku. Panašu, kad ji jaučiasi namų šeimininke, o žmones laiko savo tarnais.

Graužikas šiuo požiūriu kelia mažiausiai rūpesčių, nes apdairiai laikomas narvelyje, tačiau niekas netrukdo jam visą naktį triukšmauti, lakstyti po narvą arba net graužti jį, jei jo dantims narvas pasiduoda. Negaudamas maisto, graužikas įnirtingai rodo savo alkį, o paleistas iš narvo gali pasislėpti kuriame nors plyšyje ir nesiduoti pagaunamas.

Tačiau kam žmonės apkrauna save šiais papildomais rūpesčiais? Mes galime suprasti situaciją, kuomet šuo yra būtinas darbo įrankis, sargas ir pagalbininkas. Tokias funkcijas naminiai gyvūnai atlieka šeimose, kurios gyvena gamtoje. Šiaurės tautos naudoja šunis kaip transporto priemones,  medžiotojai – grobiui nuvaryti ir pagauti, o kates laiko pelėms gaudyti. Tačiau miesto gyventojai šiems reikalams gyvūnų dažniausiai nenaudoja. Jie sako: tiesiog su gyvūnėliu mums smagiau gyventi. Ir pasiima augintinį savo noru. Paaiškinti tai žodžiais sunku, nes čia racionalūs paašikinimai užleidžia vietą psichologiniams. Matyt su augintiniu realizuojasi seniausias mūsų instinktas – tėviškas. Vienišam žmogui augintinis padeda jaustis taip, lyg jis turėtų vaikų. Šeimai su vaikais augintinis padeda užimti vaikus dviem užsiėmimais: žaidimais su augintiniu (tuomet vaikas jaučiasi lyg žaistų su kitu vaiku) ir rūpinimusi juo (tuomet vaikas mokosi atsakomybės už kitos būtybės gerovę). Tačiau visi šie dalykai perveda mus į meilės sritį.

Meilės trikampis priveda prie situacijos, kuomet ryšys su naminiu gyvūnu yra stipresnis, nei su kitu žmogumi. Vėl prisiminkime dažnesnę situaciją – žmona prisirišusi prie šuns, vyras pavyduliauja. Jis jaučiasi taip, tarsi šuo kėsintųsi į jo autoritetą šeimoje. Dauguma vyrų jautriai reaguoja į jų statuso pažeminimą. Todėl reikalinga spręsti šį meilės trikampį su visu rimtumu, tarsi tai būtų konkurencija su žmogumi. O tai reiškia: susivokti savo jausmuose.

Yra toks vyriškas anekdotas: „Įsivaizduokite, kad jūs uždarėte bagažinėje šunį ir žmoną, o po to bagažinę atidarėte. Kas labiau jus pamatęs apsidžiaugs: šuo ar žmona? Ir kokia iš čia seka išvada apie gyvūno ir žmogaus meilę?“ Galima pratęsti šį anekdotą ir patalpinti vietoje žmonos į bagažinę vyrą. Ar jis išleistas apsidžiaugtų tiek pat kiek ir šuo?

Pradėkime stebėti save blaiviai ir galbūt mes galėtumėme „numylėtiniu“ imti laikyti savo sutuoktinį. Priimdami jį tokį, koks jis yra, nustodami bandyti jį pakeisti, mes sumokame jam didelį meilės avansą. Juk net didžiausi gyvūnų dresuotojai žino, jog svarbiausia santykiuose su jais – palaikyti gerą ryšį. Ir netgi dresuojant delfinus, žuvis jiems duoda ne tik už gerai atliktą triuką, bet ir tarp pasirodymų, tiesiog avansu. Ir delfinai moka atlyginti už tai savo dėmesiu ir meile žmogui – gal tuomet žodį „dresūra“ galima pakeisti žodžiu „santykiai“?

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
63
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT