Imkime žmogų, kuris savo mąstymo ir veiklos tempais neišvengiamai prašosi būti pavadintas flegmatiku. Flegmatikais mes vadiname žmones inertiškus, kurie ne iš karto, o gana lėtai „įsibėgėja“ dirbti. Tačiau tuomet jiems nėra lengva sustoti. Tiesiog toks temperamentas. Kas atsitiks, jei flegmatiko darbą nutrauks keletas pertraukų? Atsitiks tas pats, kas atsitiktų krosniai, kurį vos užkūrę mes vėl imtumėme gesinti, o vėliau – vėl kurti. Flegmatiško temperamento žmogui optimaliausia yra dirbti daug ir ilgai, jei reikia, tai ir visą naktį jis gali dirbti, kol darbas nebus pabaigtas. Žinoma, jis irgi turi ribotas jėgų atsargas, tačiau dažnos pertraukos jam suteikia ne tiek malonumą, kiek suirzimą. Taip, poilsis irgi gali varginti!

Ypač tai apsakytina apie būseną, kuri vadinasi „neurastenija“. Jos metu žmogus ir taip yra suirzęs, lengvai išeina iš pusiausvyros, nors ilgai pykti nemoka. Jam dažnai skauda galvą ar vidurius, jis miega neramiai ir jaučia nuolatinį nuovargį. Neurasteniškam žmogui yra taip todėl, kad jis nuolat verčia save imtis uždavinių, kurie viršija jo sugebėjimus: „negaliu, bet privalau padaryti“. Neurastenijos metu žmogus sunkiai pakelia nieko neveikimą, o ypač kenčia savaitgaliais. Patarkite tokiam žmogui pailsėti – jis kaip tik jausis blogai. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja neurasteniškam žmogui paradoksą – dirbti dar daugiau! Žinoma, tai kartais duoda atvirkštinį efektą – tačiau būna, kad žmogus tiesiog natūraliai prieina savo ribą ir pirmą kartą ramiai užmiega…

Na o kaip su populiariausia poilsio rūšimi – miegu? Argi neakivaizdu, kad miegas atstato jėgas?

Ne, visai neakivaizdu. Jūs rasite nemažai žmonių, kurie juo ilgiau miega, juo blogiau jaučiasi. Ypač tai būdinga žmonėms, kurie eina gulti vėlai po vidurnakčio, ir atsikelia arčiau vidurdienio. Jei jie vis vien atsikeltų septintą ryto, jiems, žinoma, galėtų trukti miego, tačiau savijauta būtų geresnė, nei miegant ilgai. Jiems tik reikėtų visai nedaug – penkiolikai minučių prisnūsti per popietę. Ir ne daugiau! Tuomet, kai jie miega ilgai, pabudus nuotaika būna prislėgta, atsiranda vangumas. Maža to, pastebėta, kad sezoninėmis depresijomis sergantiems žmonėms nuo ilgo miego depresija tik pagilėja. Bergerio klinikoje Vokietijoje depresyviems žmonėms siūlo neįprastą gydymą: jiems leidžia pamiegoti po pietų, tačiau artėjant nakčiai pažadina ir neleidžia miegoti iki pat ryto. Jau po keleto savaičių tokių žmonių nuotaika darosi giedresnė.

Beje, žmogaus nuotaika susijusi anaiptol ne su pasyvumu. Tai, kad ilsėtis geriau aktyviai, girdėjo daug žmonių. Tačiau palyginus nedidelė dalis įsitikino, kad tai yra tiesa. Maža to, pasirodo, kad aktyviai pradėtas rytas gali iš anksto įjungti jumyse vidinio poilsio programą. Taip, tuomet jūs ir dirbdami galėsite ilsėtis! Tame nėra nieko nuostabaus, nes mūsų darbas anaiptol nėra prievartinė veikla sukandus dantis.  Dažniausiai tai, ką mes vadiname sunkiu darbu, yra įtemta protinė pastanga, lydima raumenų įtampos. Kodėl? Dėl kompetencijos stokos, dėl vidinės agresijos, dėl nepasitikėjimo kitais. Tačiau su tuo galima susitvarkyti. Štai koks galėtų būti sėdimą darbą dirbančio žmogaus ritmas:

1. Atsikelti pusę šešių;
2. Dešimt minučių giliai pakvėpuoti su muzika;
3. Penkias minutes pavaidinti tigrą urzgiant ir riaumojant;
4. Pašokti;
5. Pamasažuoti savo kūną lėtais judesiais;
6. Palįsti po šaltu dušu ir apsirengti nesišluostant.

Būsena greičiausiai bus puiki. O kaip su kava? O jos tuomet gali ir neprireikti. Nemalonus jausmas ir mintys „na va – negi dabar aš kelsiuos taip anksti?” bei „na ką čia aš kaip kvailys šokinėsiu, kaip atrodysiu?” – tai kaina už puikią savijautą dienos metu. Žinoma, vakare miegoti užsinorėsite anksčiau, nei paprastai. Tačiau tai tik į gerą.

Pastebėkime vieną dalyką: mes pavargstame ir pervargstame ne dėl to, kad daug dirbame. Taip, mes galbūt iš tiesų daug dirbame, bet kartoju: nuovargio priežastys dažniausiai ne laikas. Ar jus dažnai vaikystėje vargindavo kiemo žaidimai? Tiesa štai kokia. Mes neretai dirbame ne tai, ką norime, ne kūrybiškai, nuobodžiai ir  esame įsitempę. Todėl vaistai nuo nuovargio – kūryba, humoras ir mokėjimas atpalaiduoti suspaustus pečių, nugaros, veido raumenis. Štai jūs kalbatės, rašote, dirbate su kompiuteriu. Kartais nuo karto paklauskite savęs: kurią kūno vietą aš dabar įtempiu? Ir lėtai ją atpalaiduokite. Raskite progą pamatyti aplinkui ką nors komiško – šypsena ir juokas padarys stebuklingą triuką… O jei dar prajuokinsite kitus, niekam nešaus į galvą sakyti jums – ilsėkis.

Olegas Lapinas