Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

AR JUMS PADEDA KALTĖS JAUSMAS?

AR JUMS PADEDA KALTĖS JAUSMAS?Skaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

Ką jūs darote, jei sužinote, kad vaikas praleido mokyklą? Kad jūsų sutuoktinis jus apgaudinėja? Kad kažkas jūsų akivaizdoje skriaudžia gyvūną? Jei jūs nesate ryžtingų fizinių veiksmų šalininkas, jūs elgiatės nusakomai: BANDOTE APELIUOTI Į SĄŽINĘ. Ir darote tai, kas, jūsų supratimu, turi sukelti darančiajam kaltės jausmą.

Tarkime, vaikui jūs sakote: “kaip tau ne gėda?“ arba „tu pagalvojai, kaip aš po to jaučiuosi?“ Bet neskubėkime kaltinti savo tėvų ir savęs dėl vaikų žalojimo. Prisiminkime: kaltės jausmu moka žaisti ir vaikai su savo tėvais. Kuris vaikas nėra sakęs tėvams: “žinau, jūs manęs visai nemylite!“? Ir kuris nėra argumentavęs savo prašymo šitaip: “visi vaikai tai turi tą daiktą, o aš tik vienas ne; visiems vaikams tėvai leido to nedaryti, o jūs man neleidžiate“? Vaikai kalba šitaip, nes iš kažkur intuityviai žino: tėvams nemalonu jaustis kaltais, ir tam, kad nesijaustų, jie skubės išpildyti vaiko prašymą.

Tačiau neskubėkime kaltinti ir vaikų klasta ir gudrumu. O ką daro su mumis visokios institucijos?

Argi ne į kaltės jausmą kreipiasi darželio auklėtojos ir mokytojai, kai bando nusikaltusį vaiką pastatyti prieš visą kolektyvą, apibarti jį, priminti, kiek blogio jis yra padaręs? O kas yra kalėjimas ir visa teisėsauga, jei ne sistema, pagrįsta idėja apie KALTĖS SUVOKIMĄ IR ATPIRKIMĄ? Ir ne tik ugdymo bei auklėjimo įstaigos taip daro.

Imkime santuoką. Kokia tipiška mūsų reakcija į mus skaudinantį sutuoktinio elgesį? „Tai tau patinka kita? Ką gi – gali ir eiti pas ją!” Mes tylime įsižeidę ir laukiame, kada gi sutuoktinis pasijus kaltas ir ateis atsiprašyti. Tuomet mes galime jam atleisti. Arba ne – tai duoda mums į rankas galią. Matyt, ši galia ir yra mūsų tikslas. Galia kontroliuoti tą, kuris jaučiasi kaltas. Kokia iš čia prašosi išvada – aišku: kaltės jausmas nesuteikia jėgų, o jas atima. Vadinasi, kaltindami ir manipuliuodami mes tiesiog susilpniname žmogų paprastu tikslu sustiprinti save.

Krikščionybė – religija, pagrįsta kolektyvine kalte ir jos išpirkimu tikriausiai buvo sumanyta kaip paguoda: tau nereikia jaustis kaltam, nes tavo kaltės išpirktos! Kristus jas išpirko… Ir kuo ši religija pavirto? Nauju kaltinimu: prisimink tą, kuris kentėjo ir kartok: “esu kaltas, esu labai kaltas”! Tad kam tai kartoti, jei išpirkimas ir buvo išpirkimas, kad kaltės neliktų? Ir kas ta jėga, kuri vėl bando padaryti žmones kaltais? Ši jėga – tai ne Kristus, o institucija, kuri siekia, jog žmonės taptų kaltės prislėgtais avinėliais. Tuomet juos galima ganyti, t.y. kontroliuoti – nesvarbu, kad vedant į Gėrio idėją. Taip, kaltės jausmą sukeliantys žmonės gali būti įsitikinę, kad daro tai gerų ketinimų vedami. Atseit, žmogus pasijus kaltas, tuomet savo kaltę suvoks, išpirks ir pradės elgtis geriau. Ar pagrįsta ši idėja?

Psichologai nepastebėjo, kad kaltės jausmas būtų efektyvus keičiant žmogaus elgesį. Atvirkščiai, psichologų ir psichoterapeutų priimamuosius užpildo:

Maži vaikai, psichologiškai traumuoti viešai gėdijant;

Kenčiantys nuo psichosomatinių sutrikimų moksleiviai, už kurių ligų slypi nesąmoningas kaltės jausmas prieš tėvus;

Nuolat kaltos prieš savo vaikus besijaučiančios moterys. Jos po gimdymo anksti pradėjo dirbti ir kaltina save dėl per mažo vaikams skiriamo dėmesio;

Kaltos besijaučiančios moterys, kurios sėdi su savo vaikais namuose, apvagia dėmesiu vyrus ir suvokia, jog neleidžia dirbantiems vyrams jomis -„apsileidusiomis“ – didžiuotis;

Kalti besijaučiantys vyrai, nes buvo susižavėję kitomis moterimis;

Kaltos besijaučiančios moterys, susižavėjusios svetimais vyrais;

Kalti besijaučiantys tarnautojai, netyčia sukėlę problemų įstaigai ar konkretiems žmonėms…

Nepainiokime kaltės jausmo su nusikalstamu veiksmu. Veiksmas gali būti objektyvus, žmogus ta prasme gali būti pripažintas kaltas, jei sąmoningai ar dėl aplaidumo pakenkė kitiems. Ir po veiksmo jam reikia suvokti jo pasekmes. Ir imti taisyti padėtį. Bet gyventi kaltės jausme – reiškia neatsakyti už savo veiksmą, o užstrigti nieko neveikime. Nemaišykime kaltės jausmo su užuojauta, empatija, įsijautimu ir supratimu. Kaltės jausme nesunku įžvelgti kur kas paprastesnį jausmą – pyktį. Nepriėmimą nei savęs, nei kito žmogaus. Iš tiesų anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad kaltas prieš kitą besijaučiantis žmogus sielos gilumoje nekenčia to, prieš kurį jaučiasi kaltas. Kaip ir nekenčia tų, kurie kažkodėl įsitikinę, jog reikia bausti žmogų, prieš tai apkaltinę: be kaltės atseit prasidėtų anarchija ir begėdiškumas. Kas slypi šioje baimėje, jei ne nuojauta, kad tuomet liksi bejėgis, nesuvaldysi, nesukontroliuosi kažkokio mįslingo džino, slypinčio žmogaus sielos gelmėse? Tie, kurie tiki kaltės auklėjamuoju poveikiu, prisipažįsta, jog tiki pirmiausiai, kuo? Tik ne Dievu – jis maloningas. O Velniu… ir bando susilpninti žmogų per kaltę, nes reikia juk kažkaip suvaldyti tą velnio sėklą… Suvaldyti – gal kažkiek kuriam laikui ir pavyksta, tik suvaldyti nereiškia padėti. Ir nereiškia pataisyti – didesnę dalį žmonių kalėjimas, tarkime, tik fiksuoja nusikaltėlio rolėje.

Ir ne atgaila, ne savigrauža padeda visiems šiems žmonėms. Jiems padeda visai priešingas dalykas: ATSISVEIKINIMAS SU KALTĖS JAUSMU – ATLEIDIMAS SAU. Po kurio seka keistas jausmas: atleidimas tiems, prieš kuriuos jautiesi kaltas. Taip, ir garsioji Makarenkos komuna su benamiais vaikais, ir alternatyvios mokyklos, ir psichoterapinė aplinka, ir porų konsultavimas padeda mažiems ir dideliems žmonės pasikeisti be kaltės jausmo, ir netgi dėka kaltės jausmo mažinimo!

Ir tik tuomet, kai kaltės jausmas paleidžia mus, ateina konstruktyvesnis jausmas: atsakomybės. Atsakomybė – laisvės pasekmė, ir išsilaisvinę iš kaltės jausmo mes galime pasirinkti kitokį elgesį. Tik mums reikia, kad kažkas primintų, kad mes galime nuveikti daugiau naudingų dalykų, nei manome. Ir kad jei jau kažkas nukentėjo mums prisidėjus, tai reiškia, jog ne mes blogi, o mūsų poelgis buvo ne pats tinkamiausias kitiems: “Man labai gaila“ – ištariame iš širdies. Ir tai yra todėl, kad žmonės nėra tobuli ir būti negali – kitaip jie nesivystytų. Mes galime išmokti tai, ko nemokėjome, besimokydami iš savo resursų. O šie resursai – mūsų sieloje. Nes, ką čia slėpti, greičiausiai, sieloje ir slypi dieviškumas. Taip, taip, tas Visagalis, Maloningasis – jis ne danguje, o tavo sieloje, skaitytojau!

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
121
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:


    7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:

    Apie Lapino skrynią

    Share this post

    Susiję įrašai

    blank

    2023-02-06

    KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-27

    AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    Tu gyveni pagal formulę „beveik“. Tau beveik pasisekė gerai baigti mokyklą, tačiau vieno balo pritrūko ir tu neįstojai, kur norėjai. Tu beveik gavai gerą pažymį per...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-22

    AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    Nei kiek tos svajonės nesipildo! – kategoriškai taria realistiški žmonės. Ir priduria, kad svajoti neverta, kad viltis – kvailių  motina, kad kaip pasiklosi, taip ir...

    Skaityti straipsnį

    Naujausi įrašai:

    • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    • APIE SANTUOKOS KRIZES

    • AR VYRAI KURTI IR AKLI

    Tags

    #laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

    Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

    Apie programą

    Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

    Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


      © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

      Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
      Privacy & Cookies Policy

      Privacy Overview

      This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
      Necessary
      Always Enabled
      Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
      Non-necessary
      Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
      SAVE & ACCEPT