Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

AR FROIDAS BUVO TEISUS?

AR FROIDAS BUVO TEISUS?Skaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

Ar jūs jaučiate realią lygybę tarp vyrų ir moterų? Jei pasakysite taip, Froidas paprieštarautų ir pasakytų, kad tai tik jūsų idėja, o ne jausmas. Štai jau daugiau kaip šimtą metų Froido teorija nėra nei įtikinamai patvirtinta, nei paneigta.

Vienas iš jos teiginių – moters pasąmoningas pavydas vyro lytiniam organui – „penio pavydas“. Pagal klasikinės psichoanalizės teoriją ankstyvo amžiaus mergaitės atranda, kad berniukai turi varpytę, o jos toje vietoje turi tik mažą brūkšnelį. Tai sukelia mergaitei įvairius išgyvenimus: menkavertiškumo jausmą, pavydą vyrams, pyktį motinai, kuri pagimdė mergaitę mergaite, o ne berniuku. Visų šių nemalonių išgyvenimų rinkinys gali būti pavadintas sutartiniu terminu „kastracijos kompleksas“. Vėliau, bandydama susitvarkyti su šiais nemaloniais jausmais mergaitė teoriškai turėtų pasielgti trejopai:

„Išstumti“ iš sąmonės savo menkavertiškumą ir pradėti elgtis pabrėžtinai vyriškai, bandydama vyrus nugalėti ir jiems prilygti;

Išgyventi chronišką depresiją ir menkumą, idealizuojant stiprius „vyrus – mūrus“, į kuriuos galima atsiremti;

Svajoti apie vaiką, kurio turėjimas atstoja „varpos turėjimą“.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokių moterų tipų pakankamai daug. Jūs iš tiesų galite sutikti ne vieną moterį, kuri, atrodo, nuolatos „paneigia kastraciją“. Dažniausiai tokios mergaitės nuo pat mažens labiau mėgsta žaisti su berniukais, o ne su mergaitėmis. Jos mušasi, spardosi ir vadinamos „kazokėmis“. Tokioms merginoms būdingas paniekinantis požiūris į kitas merginas, joms „bloga darosi nuo visų tų bobiškų paistalų“, jos vengia kosmetikos, suknelių ir labiau linkusios į konstruktyvius sprendimus bei racionalius pokalbius, o ne į apkalbas. Psichologiškai jos dažniausiai nesijaučia vyrais, tačiau elgiasi taip, lyg būtų vyrai. Su vyrais tokios moterys konkuruoja intelektu, o lytiniame gyvenime jaučiasi nesaugiai. Graikų mituose tokį moters tipą atspindi deivė – medžiotoja Artemidė, o romėnų mituose – Diana. Įdomu, kad šios deivės mielai gina kitas moteris nuo vyrų agresijos, taigi, yra savotiškos pirmosios feministės. Psichoanalizė duoda tam labai įtikinamą paaiškinimą: atradusios, kad neturi varpos, tokios mergaitės išvystė hiperkompensaciją: „aš ne tik kad nesu kastruota, aš turiu žymiai daugiau galių, nei eilinė moteris ir eilinis vyras“.

Antras variantas – menkumą prieš vyrus jaučianti moteris – taip pat lengvai atpažįstamas. Jūs be abejo pažįstate moteris, kurios yra nuolat melancholiškos, silpnos ir bejėgės. Jos visiškai nesiekia konkuruoti ir netgi atvirkščiai, mielai priima vyrų pagalbą. Jos gundo vyrus savo nuolankumu ir jei jam reikia, mielai atitinka „Olialia mergaičių“ įvaizdį. Šalia stipraus vyro tokia moteris jaučiasi geriau, o apie savo išvaizdą ir gabumus turi labai menką nuomonę. Jai vyrauja pažeminta nuotaika, pasyvumas ir silpnumas. Tokioms moterims sunku sutarti su savo mamomis ir dėl to jos dažniausiai graužiasi. Psichoanalizė ir čia duoda labai įtikinamą paaiškinimą: kažkada atradusios savo „kastraciją“, tokios mergaitės neišvystė kompensacinių mechanizmų, o tiesiog išmoko nuolat „gedėti“ dėl to, kad gimė „nepilnavertėmis“ būtybėmis. Jos jaučia vidinę tuštumą, o taip pat pasąmoningą priekaištą savo mamoms, kurios tarsi „pagimdė jas invalidėmis“. Joms beliko tik pavydžiai žiūrėti į varpas turinčius vyrus, kurie, atseit paties likimo skirti būti stiprūs ir pajėgūs. Graikų mituose mes turime dvi deives – Herą, kuri turi nuolat kentėti savo vyro Dzeuso meilės nuotykius ir Persefonę, kuri yra laikoma požemių karaliaus Hado nelaisvėje. Nė viena iš šių moterų nesugeba atsispirti savo vyro jėgai. Hera sugeba tik keršyti vyro meilužėms, o Persefonė –periodiškai pabėgti iš požemių karalystės. Tačiau nė viena iš jų negali pasijusti lygi savo sutuoktiniui.

Trečias sprendimas – siekti kompensacijos per vaiką – taip pat pakankamai žinomas. Vaikas tokiai moteriai yra viskas: jos galybė, jos nuosavybė, jos pasididžiavimas ir gyvenimo prasmė. Atsiradus vaikui tokia moteris taip greitai pamiršta apie vyrą, kad tai leido Froidui apibendrinti: „moteriai reikia ne vyro, o vaiko nuo vyro“. Psichoanalitinis paaiškinimas – tai „kastracijos komplekso kompensacija“. Jei pirmasis moterų variantas hiperkompensuoja savo menkumo jausmą, nes moteris tarsi tapatinasi su vyrais, tai čia elgiamasi kitaip. Moteris neprilygsta vyrui, tačiau varpos neturėjimą kompensuoja vaiko turėjimu. Žinoma, sunkiausia trauma tokiai motinai – netekti vaiko, nes pasąmonei tai reiškia „pakartotiną kastraciją“. Antikos mituose yra deivė Demetra, kuri netenka savo dukros Persefonės ir dėl to pusę metų praleidžia giliame liūdesyje. Tik jei depresyvus moterų tipas liūdesį jaučia dėl savo menkumo, kas atitiktų „tuščią depresiją“, tai Demetra liūdi dėl netekties – „depresija su ilgesiu“, ir labai apsidžiaugia, kai vaikas sugrįžta atgal.

Na o dabar pasakykite: ką galima priešpastatyti Froido teorijai?

Beje, žymios Froido kolegės psichoanalitikės (Helena Deutch, Ruth Benedict, Anna Freud, Melany Klein, Karine Horney) dažniausiai nepaneigdavo „penio pavydo“. Jos tik atkreipdavo dėmesį į tai, kad visiems aukščiau išvardintiems išgyvenimams galima duoti kitokį paaiškinimą. Melany Klein aiškino kastracijos baimę ne vyriško ir moteriško organo skirtumais, o tiesiog tuo, kad artimiems žmonėms mažas vaikas pats jaučia įvairius priešiškus jausmus ir pats išsigąsta jų keršto. Taip pat mergaitės gali tapatintis su vyrais ne dėl to, kad vyrai turi varpą, o dėl to, kad tuo metu visuomenėje vyras turi didesnį svorį ir pagarbą šeimoje. Dėl to agresyvumą ir valdingumą išvis nebūtina vadinti vyriškais bruožais. Jie vyriški tik šioje konkrečioje visuomenėje. Matriarchatinėje kultūroje, tarkime, valdingumu pasižymi būtent moterys. Taip pat galima pastebėti, kad vyrai neretai prisibijo moterų, kurios gali juos „kastruoti“. Vyrai pavydi moterims krūtų ir gebėjimo gimdyti bei žindyti vaikus…

Taigi, kaip ten bebūtų, klausimas lieka atviras: ar sielos gilumoje mes pavydime kitai lyčiai?

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
140
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT