Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

AKIS Į AKĮ SU GYVENIMU

AKIS Į AKĮ SU GYVENIMUSkaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

Gyvenime nėra neteisybės. Gyvenimas neprašo jo mėgti ar pateisinti. Kuomet susiduriame su apgaule, nedėkingumu ir priešiškumu, tai būna nelengva pripažinti. Ir vis dėlto – tai gyvenimo duotybės.

TEISĖ SMERKTI

Gyvenimo įvykiai rutuliojasi dviejose pagrindinėse scenose – išorinėje ir vidinėje. Išorėje mes stebime materialaus pasaulio įvykius. Viduje – psichikos įvykius. Abi šios scenos yra vienodai reikšmingos.

Kada mes mąstome apie aplinkinius, esame linkę užmiršti, kad jie – taip pat žmonės, ir kiekvienas iš jų turi savąją psichikos sceną. Apie kitus žmones mums paprasčiau mąstyti kaip apie robotus – mes vertiname jų išorinį adekvatumą ir racionalią naudą.

Mums labai lengva postringauti, kaip reikėtų elgtis kitiems žmonėms. Mes visiškai ramia širdimi juos smerkiame lygindami jų elgesį su moralės idealais. Ir nuoširdžiai stebimės jų netikusiais poelgiais. Tarsi nepriekaištingumas – tai gyvenimo norma. Aplinkiniams…

Jei pažvelgsime į save – ten viskas atvirkščiai! Mes visiškai ištikimi savo iracionaliems jausmams, kuriuos karštai giname. Ir apakinti tų jausmų visiškai nepastebime savo išorinio neadekvatumo.

Tai, kas „šventa“ vienam, atrodo kaip „idiotizmas“ kitam. Mūsų pačių aktualios emocijos – tai visada „teisinga“. O svetimos, jeigu tai kertasi su mūsiškėmis – tiesiog „visiška nesąmonė“. Už tai, kad mes pykstame ant aplinkinių, jie „turėtų“ atgailauti. Už tai, kad jie pyksta ant mūsų, jie „turėtų“ atgailauti dvigubai.

SAVĘS PLAKIMAS

Iš esmės smerkimas panašus į piktą šunį, kuris aploja tiek svetimus žmones, tiek ir šeimininkus. Tiesiog aplinkinius mes smerkiame drąsiai ir pasitikinčiai. Mes jaučiame, kad turime tam teisę. O save – nenoriai, susitraukę iš gėdos.

Iš pradžių mes iš visų jėgų giname savo audringus jausmus. O kada audros nutyla ir pasikeičia dekoracijos, mes, tarsi būtume praregėję, puolame smerkti save – lygiai taip pat nematydami psichikos scenos. Kaltiname save už tai, kad mes tiesiog žmonės, o ne tobuli robotai arba gyvi dorovės idealų įsikūnijimai. Tarsi nepriekaištingumas – gyvenimo norma.

Kol dar išeina, kaltę slepiame net patys nuo savęs apleistuose sielos kampeliuose. Dėl tos priežasties net pačią mažiausią užuominą į kaltę priimame liguistai, nes tai rezonuoja su nuslopintu „nuodėmingumu“. Nekalčiausią pastebėjimą priimame piktai protestuodami.

Kitų žmonių smerkimas ir savęs plakimas – dvi tos pačios monetos pusės. Šį polinkį galima pavadinti „privalomanija“. Tai tokia despotizmo rūšis, kada mums atrodo, kad turime teisę spręsti, kokie privalome būti mes ir kokie privalo būti aplinkiniai. Netgi jei tai visai neįmanoma – mums nusispjauti. Štai tokia atžari nepagarba psichikos scenai – tiek savosios, tiek ir svetimos.

AR MES TURIME TEISĘ SMERKTI?

Įsivaizduokite, kad malūnininkas pamiršta, jog malūno sparnus judina vėjas ir pradeda aiškintis santykius su malūnu nurodinėdamas, kada ir kokiu greičiu jam sukti girnas.
Panašiai elgiamės ir mes, kada imamės teisti. Kūnas panašus į malūną neturintį savo valios. Vėjas – tai gyvos sielos srovės, atgaivinančios materiją. Ar galime nurodinėti sielos „vėjams“, kokia turi būti kryptis ir greitis, kai net nepažįstame jų prigimties?

Mes patys sau – nesuprantama energijos-informacijos substancija. Mes niekada nematome realių žmonių. Matome jų dekoratyvinį išorinį sluoksnį – įsitempusius kūnus erdvėje. Kiekvienas iš mūsų – atskira, paslėpta nuo svetimų akių realybė. Psichinė gyvenimo scena, turinti lemiamą įtaką, lieka paslėpta.

Mes lengvai pripažįstame fizines kliūtis: uolas, taigą, pro kurią neįmanoma prasibrauti, plėšrūnus… O vidinių, psichologinių kliūčių nepripažįstame.

Uolą galima ir kirvuku išskaptuoti. O patirties trūkumo nėra kuo pakeisti. Negali jauna, naivi, neturinti patirties asmenybė mąstyti ir elgtis kaip brandi asmenybė.

Pažvelkime į save, į nepasitenkinimą savimi ir aplinkiniais. Iš kur mes žinome, kad gyvenimas turėtų būti kitoks? Kodėl neturėtų būti prieštaravimų, paklydimų, trūkumų ir kančių? Ar ne dėl to, kad mums labai norisi tuo tikėti?

Jeigu iš vaiko nuo ankstyvosios vaikystės išmušinėjo poreikį būti mylimam, argi nėra natūralu, kad iš jo išauga negailestingas sociopatas?

Kai mes smerkiame kitus žmones ar plakame save, mes nesuprantame ir negerbiame natūralių psichikos dėsnių. Kiekvienas gali būti tik pačiu savimi.

NATŪRALUS TEISINGUMAS

Gyvenime nėra neteisybės. Gyvenimas neprašo jo mėgti ar pateisinti. Kuomet susiduriame su apgaule, nedėkingumu ir priešiškumu, tai būna nelengva pripažinti. Ir vis dėlto – tai gyvenimo duotybės.

Gyvenimas nėra pasakiškas sapnas. Jis labiau primena laukinį mišką, kur plėšrūnai ir žolėdžiai sugebėjo susitarti dėl abiems pusėms naudingo bendradarbiavimo ir draugystės. Bet tai netrukdo jiems plėšikauti ir nusispjauti ant susitarimų. Susitarimai nuo pat pradžių sąlygiški. Niekas niekam neskolingas. Kūryba – laisvos valios aktas, o ne įgimta pareiga.

Kol mes tikime idėja, kad gyvenimas turėtų būti kitoks, tol manome, kad jis neteisingas. Šis protestas panašus į įžeisto vaiko pasipiktinimą tėvais, kad jie pamatytų, kaip jį nekaltai nuskriaudė ir pagailėtų.

Vaikystėje tai suveikdavo. Ir pagal senus įpročius mes toliau skundžiamės neteisybe, tik jau nebe tėvams, o kažkur į erdvę virš galvos ir laukiame „teisėto“ atpildo.

Suaugusiam žmogui labai naudinga atsiminti, kad dabar jis – akis į akį su gyvenimu. Aplinkiniai gali padėti, bet jie turi visišką teisę atsisakyti ir nepalaikyti. Bent jau dėl to, kad jiems patiems reikia pagalbos ir palaikymo.

Igoris Satorinas

Vertė Dalia Lapinienė

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
186
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT