Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

PRIIMKIME SAVO BAIMĘ

PRIIMKIME SAVO BAIMĘSkaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

Daug kas įsivaizduoja, kad su baime reikia elgtis kaip su didžiausiu savo priešu. Nuo pat mažens mus mokina, kad bailumas yra blogai, o drąsa – gerai. Tiesa, mums nepatikslina, kokiu būdu baimė turi transformuotis į drąsą. Tiesiog mums sakoma: ”nebijok”, ir nuo to laiko mes automatiškai kartojame šį posakį visiems bijantiems – nuo draugų iki mūsų vaikų. “Nebijok”- reiškia ne ką kitką, kaip “neleisk sau bijoti”. O kaip neleisti sau bijoti? Reikia užvaryti baimė giliai į kūną. Tiesa, mes išmokstame tai daryti ir be pamokymų – žymiai anksčiau, galbūt, kai dar esame labai maži ir žodžių “nebijok” mums dar niekas nesako. Iš pradžių mes darome tai ne per protą, o instinktyviai.

Atsitinka tai dažniausiai vaikystėje, kai mes pakartotinai pajaučiame kylantį prieš tėvus pyktį, ir šį pyktį mūsų motina ar tėvas sutinka savo įsiūčiu. Tuomet mums atrodo, kad jie pasiruošę mus nužudyti.  Ir nebe reikalo – juos iš tiesų siutina mūsų išdaigos, įžūlumas ar pyktis. Ir, kai jie būna  įsiutę, mes pajuntame didžiulį silpnumą, kuris įvaro mūsų piktus jausmus į vidų.  Todėl giliau už mūsų baimę dažnai slypi mūsų stiprus pyktis – toks stiprus, kad mes bijome jį net pajusti. Žinoma, jei mūsų artimieji sugebėtų mūsų pyktį priimti, mums netektų varyti pykčio gilyn į kūną. Tačiau jie dažniausiai nepriima. Ir štai mes imame nešioti savyje baimę, į kurią tarsi įvyniotas mūsų vaikiškas pyktis. Ilgainiui ant tos baimės užsideda naujos baimės, kurias mes jau sugebame pajausti. Ir viena iš tokių baimių yra savo tėvų baimė.

Deja, ilgą laiką suaugusiems žmonėms tenka bijoti vieno ar abiejų tėvų.  Būna, kad vos įėjus į kambarį tėvui ar vos išgirdus motinos balsą, mes pajuntame staigią nemalonią baimės bangą kažkur pilvo – krūtinės srityje. Mes galime slėpti šį jausmą, tačiau anksčiau ar vėliau prisipažįstame draugui, kolegei ar psichoterapeutui. Jei  tuo metu jie bando mus padrąsinti, tai dažniausiai daro tai per mūsų protą – apeliuodami į mūsų valią. Tarkime, mums pataria išsikelti iš motinos ar tėvo, “nekreipti į juos dėmesio”, užkimšti ausis ar užmerkti akis. Mes dėkingai išklausome patarimus ir… vis vien bijome. 

Kitas būdas tvarkytis su šia baime yra bandyti  jos išvengti. Mes stengiamės sportuoti, mušti bokso kriaušę ar bėgioti krosą. Mes imame skaityti, žiūrėti televizorių , valgyti ar gerti. Kartais mes graužiame nagus ar geriame raminančius vaistus. Baimė atbunka, tačiau ilgainiui sugrįžta. Nenuostabu – juk ji gyvena mūsų kūne surišta su įniršiu, ir šie “klijai” nepasiduoda nei vaistams, nei sportinei veiklai. Mums gali sueiti dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt metų, ir štai ateina diena, kai mes suprantame, kad nuo savęs pabėgti mes negalime. Mums vis vien teks susitikti su savo baime ir ją išgyvendinti. Tam ir sugalvotos įvairios psichoterapinės  technikos. Kartais jos greitai padeda, kartais reikia ieškoti kitų.  

Viena iš jų – susitikti su jausmais dėmesingo stebėjimo būsenoje. Vienumoje ar su pagalbininku padarykime tokią procedūrą. Ji vadinasi “monodrama”. Mes galime užsimerkti, atsigulti ant čiužinio, ir imti giliai alsuoti. Šalia padėkime popierinių nosinių  – ašaroms šluostyti. Kurį laiką tiesiog alsuokime pilvu. Tuomet mums pravartu įsivaizduoti tėvą ar motiną, ar kitą, mums baimę kėlusį žmogų.  Tuomet reikia pajausti viduje kylančią baimę ir nebėgti nuo jos, bet ją sustiprinti. Tai, žinoma, nėra malonu, tačiau nuo to ir prasideda baimės priėmimas. Tuomet  mums reikia garsiai išsakyti įsivaizduojamam žmogui, ką mes jam jaučiame, ir kalbėti tol, kol iš mūsų krūtinės nepradės augti vidinis pyktis. Iš pradžių mums teks kiek prisiversti, vėliau viskas eis savaime. Nebijodami keiktis, spardytis ir šaukti, mums pravartu išreikšti visus jausmus, kokie tik prieš tėvus prisikaupė, ir kalbėti tol, kol žodžiai nesibaigs. Tai gali užimti ir penkias minutes, ir pusvalandį. Tuomet pabandykime įsijausti į tėvo ar mamos kailį ir atsakykime sau tai, kas šaus į galvą. Po to vėl grįžkime į save, ir užbaikime pokalbį. Pratimas padarytas gerai, kai viduje atsiranda tuštuma. 

Po tokio pratimo jausimės sujauktai. Viduje bus keista būsena, o vaikščiosime lyg grįžę iš kosmoso. Kartais gali skaudėti galvą ar gerklę, varyti šlapintis.  Gali užkimti  balsas. Tai normalu. Nei gerti, nei sportuoti, nei kalbėtis nesinorės. Į vakarą ar iš ryto viduje nusistovės keista ramybė. Išgirdus ar įsivaizdavus tėvą ar motiną, baimės nebeliks…. 

Žinoma, vien pagalvojus apie tokį pratimą, daug kam kyla baimių ir abejonių. “Ne, man nemalonu apie tai nei galvoti, nei kalbėti “ – štai kokia yra pirmoji reakcija. Be to, labai nelengva patikėti, kad norint susitvarkyti su jausmu, reikia tą jausmą stiprinti. Tai atrodo visai nelogiška. Ir vėl mes grįžtame prie įprastinių dalykų – sporto, taurelės ar televizoriaus. Ir būname kuo toliau nuo baimę keliančio objekto….

Ir tai būna ilgai. Kol neprieiname vis prie to paties – nieko išvengti negali. Bėgdami nuo savęs tik padarome ratą ir vėl į save atsitrenkiame. O atsitrankę būname priversti pažiūrėti į baimę ne kaip į priešą, bet kaip į savo dalį. Būtent į savo, kad ir kokia nemaloni ji bebūtų.  

Taip iš naujo pasitvirtina  paslaptinga romėnų stoiko Senekos išvada:

“Dalykai, kuriuos aš sutvarkydavau, visuomet susijaukdavo. O ką išvarydavau – sugrįždavo atgal”. 

Nevarykime iš savęs savo dalių. Priimkime jas su meile –  ir tuomet jos susiras sau kelią lauk pačios. 

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
119
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:


    7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:

    Apie Lapino skrynią

    Share this post

    Susiję įrašai

    blank

    2023-02-06

    KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-27

    AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    Tu gyveni pagal formulę „beveik“. Tau beveik pasisekė gerai baigti mokyklą, tačiau vieno balo pritrūko ir tu neįstojai, kur norėjai. Tu beveik gavai gerą pažymį per...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-22

    AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    Nei kiek tos svajonės nesipildo! – kategoriškai taria realistiški žmonės. Ir priduria, kad svajoti neverta, kad viltis – kvailių  motina, kad kaip pasiklosi, taip ir...

    Skaityti straipsnį

    Naujausi įrašai:

    • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    • APIE SANTUOKOS KRIZES

    • AR VYRAI KURTI IR AKLI

    Tags

    #laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

    Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

    Apie programą

    Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

    Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


      © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

      Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
      Privacy & Cookies Policy

      Privacy Overview

      This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
      Necessary
      Always Enabled
      Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
      Non-necessary
      Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
      SAVE & ACCEPT