Meilės mes laukiame todėl, kad mums jos daug kas linkėjo. Žinoma, linkėjo ir džiaugsmo, ir sveikatos, ir pinigų, ir laimės, tačiau būtent meilę turėjo omenyje. Nes mylimi bei mylėdami ir džiaugiamės, ir sveiki jaučiamės, ir turtingi, ir laimingi. O be meilės džiaugsmas virsta nerimu, pykčiu ir pavydu. Sveikata – ūmia virusine infekcija. Pinigai – krūva nereikalingų daiktų. O laimės išvis nelieka.

Todėl Naujieji metai būtinai siejasi mums su viltimi, kad dabar pagaliau mes mylėsime vienas kitą. Vyras mylės žmoną, žmona – vyrą, jiedu abu – vaikus, o vaikai – tėvus. Jau nekalbant apie naminius gyvūnėlius, kurie mylės mus, o mes – juos. Argi ne taip vaizdavo laimingas šeimas dešimtys amerikiečių komedijų, kurias televizija rodė mums per šventes? Argi ne tam tūkstančiai lietuvių važiavo pas savo tėvus, kad atsisėstų prie Kūčių stalo idiliškame artume su tėvais? Ir galų gale kam buvo reikalingos visos tos dovanėlės po eglute, jei ne mūsų meilei išreikšti?

Tačiau patikėkime, kad palinkėjimai ir dovanos – tik mūsų tingumo išraiška. Ką nors kam nors parašyti, ypač sveikinimą SMS – vieni juokai. Brūkštelti sveikinimo atviruką ir įmesti į pašto dėžę – irgi ne fontanas. Na dovaną rinkti, ją pirkti, ir gražiai įvynioti – gal ir sunkiau, tačiau toli gražu ne aukščiausia meilės išraiška. Naujieji metai prasidėjo ir metas imtis rimtesnio darbo.

Būtent, metas mums mylėti vienam kitą.

Tačiau nuo ko mums pradėti? Gal nuo naminių gyvūnėlių?

Jūs šiandien pamaitinote naminį gyvūnėlį? O paglostėte jį? O pasivaikščioti su juo buvote išėjusi? Žinoma, kad taip. Su gyvūnėliais kažkodėl niekad nebūna problemų.

Na o kaip su sutuoktiniu/mylimuoju? Kaip su vaiku?

Tikriausiai, jei jau jūs juos maitinate, tai ir šiandien pamaitinote. O jei nemaitinate, tai vedatės į kavinę. Todėl su mityba, ko gero, viskas buvo tvarkoj. Juolab po švenčių turėjo likti torto, saldainių ir mišrainės.

Tačiau dažnam sutuoktiniui ir vaikui be mišrainės reikia gerų žodžių. Ar jūs pasakėte šiandien jam gerus žodžius? Panašu, kad ne. Kodėl? Todėl, kad jis jums jų nepasakė pirmas. Matote, jūs laukėte jų pati, tačiau nesulaukėte. Tada atsidususi kaip tik ruošėtės jam juos pati pasakyti, bet tuo metu paskambino draugė. O po to jūs vėl ruošėtės pasakyti, bet jis buvo kažkuo užsiėmęs. O vėliau reikėjo tvarkyti virtuvę. O jis žiūrėjo televizorių. Ir sėdėjo prie kompo. Vienu žodžiu, kažkaip ten su žodžiais neišėjo.

Su paglostymais, ko gero, buvo tas pats. Tiesa, vakare jūs būtinai jį paglostysite, tačiau iki to l- ne. Kodėl? Nes toks pas jus ritualas. Vaiką glostyti prieš miegą, o sutuoktinį – lovoje.

O su pasivaikščiojimais išvis niekaip. Lyja, su mašina važinėti nėra kur. Be to, visi pavargo nuo švenčių. Kokie čia gali dar būti pasivaikščiojimai?

Hmm. Praktinė meilės išraiška, pasirodo, vis atsitrenkia į sunkumus. Tai čia tik su šeimos nariais. O kaip su tėvais?

O su jais dar sunkiau. Kadangi pabūti su jais per Kūčias ar bent pasišnekėti su jais telefonu – jau atlikta pareiga, tai negi dabar vėl skambinėsi senam tėvui ar mamai ir prisipažinsi meile? Žinoma, jiems tai patiktų, tačiau, kaip čia pasakius… Jie būtinai paklaus, ar viskas su jumis tvarkoje, ar nesergate vėžiu ir išvis ko skambiname? Daug kam su tėvais santykiai pakankamai komplikuoti, tai meilės žodžiai išvis gali atrodyti keistai. Geriau mes jiems nebeskambinsime. Iki Velykų ar gimtadienio.

Tai ką gi mes turime visumoje?

Visumoje išeina, kad labiausiai su meile sekasi naminiam gyvūnėliui. Jis gavo ir maisto, ir paglostymų, ir pasivaikščiojo.

Tiesa, ko jis negavo – tai negavo supakuotų dovanėlių. Gal kas ir nusipirko savo šuniui gražią apykaklę, o žiurkėnui – naują narvelį. Tačiau tik mes, žmonės, turėjome privilegiją su plakančia širdimi išvynioti savo dovanėles! Ir niekada – atkreipkite dėmesį – ten mes nerandame nei apykaklės, nei narvo! Laikai ne tie.

Tačiau kaip čia gaunasi, kad dovanėlės lyg mūsų ir nebedžiugina?

O todėl, kad mums norisi visai ne dovanėlių. Mums norisi to, ką gauna mūsų naminiai gyvūnėliai! Meilės ir dėmesio norisi. Kasdien.

Keisti mes padarai, žmonės. Saviškius skriaudžiame, o kitas rūšis – jei ne valgome, tai mylime.

Užtat tokie mes jau altruistai. Garbė mums už tai. Pasveikinkime save patys. Su Naujaisiais metais, žmonės!

Olegas Lapinas