Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

LET IT BE ARBA KĄ REIŠKIA BŪTI TAIKOJE SU SAVIMI?

LET IT BE ARBA KĄ REIŠKIA BŪTI TAIKOJE SU SAVIMI?Skaitymo laikas: 4 minutės psichologinės higienos

Nesigilindama į vaizdingas yin-yang paraleles ar filosofiją apie dvi medalio puses, tiesiog noriu pasakyti, kad, mano supratimu, gyvenimas yra vientisas. Visa tai, kas vyksta gyvenime – mechanizmai, pasikeitimai, visa sudėtingiausia sistema yra tarpusavyje subtiliai suderinta, visos dalys veikia išvien. Tam, kad sulenktume ranką, vienas raumuo turi susitraukti, o kitas – atsipalaiduoti.

Kai aš gimdžiau, stengiausi išvengti gydytojų. Visai ne dėl to, kad būčiau įtarinėjusi, kad jie turi kokių nors blogų ketinimų. Aš tiesiog stengiausi išvengti jų mąstymo būdo. Gydytojo smegenys išlavintos pastebėti simptomus, o po to atlikti analizę ir paskirti atitinkamą gydymą. Man visa tai, kas vyksta gimdymo metu – gyvenimas, o ne ligos simptomų rinkinys. Bet šis tekstas ne apie gimdymą, o apie mąstymo algoritmą, pagal kurį vietoj gyvenimo matome simptomų fragmentus.

Kada sutelkiame dėmesį į vienus dalykus, atsitraukiame nuo kitų. Mūsų prigimtis yra neįtikėtinai išmintinga ir gili. Ją mes galime matyti, pavyzdžiui, gimdymo metu, kada visi mechanizmai ir visos stichijos veikia patikimai susiderinę. Hormonų chemija, jausmai, kūno reakcijos, pokyčiai audiniuose ir nuotaikų pasikeitimai, pulso ir jausmų svyravimai – visa tai turi prasmę, savo partiją, savo vaidmenį.

Šių laikų nukrypimas į hedonizmą ir mėgavimąsi kiekvienu gyvenimo momentu nepalieka vietos liūdesiui, abejonėms, skausmui, sielvartui. Kada kalbama apie „gyventi momente“, dažniausiai turima omenyje, kad visos akimirkos kaip viena turėtų būti švelniai džiaugsmingos ir apgaubtos pastelinių atspalvių. Straipsnių apie „būti pykčio ir savęs gailėjimosi momente“ nėra. Visi jausmai padalinti į gerus ir blogus. Taigi, taip vadinamus gerus jausmus mes turėtume patirti nuolatos – keisdami maršrutą į darbą, žiūrėdami į dangų ir mėgaudamiesi rudeniniais lapais. O taip vadinamųjų blogų jausmų patirti nereikėtų, ne. Pasitaiko netgi itin protingų ekspertų, kurie rekomenduoja ir siūlo „nejausti“ – „nereikia pavydėti“, „ko jūs pykstate“, „ar jums yra dėl ko liūdėti“. Ir iš tiesų, šie žmonės įsitikinę, kad jeigu jie pasakys „nesielvartauk“, aš nustosiu sielvartauti. Tarsi jie pasakytų: „nustok sirgti“, ir aš tą pačią akimirką pagyčiau nuo širdies ydos.

Šis derinukas – „negatyvo“ baimė ir polinkis su gydytojo atidumu visur matyti simptomą bei nedelsiant jį šalinti – skamba gąsdinančiai. Maži vaikai nuostabiai iliustruoja, kaip audringai ir su kokiu įkvėpimu mes džiaugiamės ir kaip stipriai ir giliai mes liūdime. Ir kaip tobulai tai dera tarpusavyje. Vaikas, kuris nenumaldomai rauda po dvylika kartų per dieną, lieka laiminga būtybė iki to laiko, kol mama nepradeda dainelės „Užtenka verkti!“. O mes, suaugę, po pusdienio melancholijos mintyse jau kalame save prie gėdos stulpo.

Skausmo išmintis gelbsti mus nuo apsinuodijimo, išganingas slogutis neleidžia persitempti, pyktis mobilizuoja jėgas, sielvartas veda už rankos per nepakeliamas situacijas, nuoskauda išveda iš konflikto, įniršis veda į konfliktą, nepakantumas išstumia iš nemalonumo, nekantrumas stumia tikslo link. Pabandykime nepabijoti ir pabūti savimi. Man šiandien liūdna. Nėra nuotaikos. Nieko nenoriu veikti. Esu pikta, geriau nejudinkite. Nematau prasmės. Gaila savęs. Ir gėda dėl to, taip.

Tai nemadinga – madinga būti pozityviam, susikaupusiam ir dirbti vien mylimus, teikiančius malonumą darbus. Netgi katės dėžutę turėtume valyti su spindinčia šypsena. Negalima širsti ant vyro, susierzinti dėl vaikų, negalima pavargti nuo darbų, kaltinti tėvų, turėti lūkesčių. Negalima būti kurčiam, nevaisingam, turėti širdies ydą, negalima būti prievartos auka, kentėti nuo epilepsijos, gailėtis savęs.

Bet štai. Kol gyvename baimindamiesi, kad štai, jeigu tik leisiu sau tai jausti, iš karto viršų ima siaubas – tol gyvename įkalinti baisioje paslaptyje. Kuri iš tiesų visai ne paslaptis ir ji skamba maždaug taip: „jeigu aš sau leisiu, tai nebegalėsiu sustoti“.

O paradoksas toks. Kai leidžiame sau pabūti negatyviais – tai tarsi panirimas į dugną, tai šuolis į gylį, paliekant komforto zoną kažkur toli. Tas, kuris leido sau tokį šuolį, žino, kad jis iš ten sugrįš. Mama skambina man ir sako: „Na, tu neliūdėk“. O aš atsakau jai: „Ne, aš paliūdėsiu. Aš žinau, kas bus po to.“

Neklijuoti sau diagnozių. Tiesiog pabūti. Užsidegti, blokštis, bandyti, visiems pasakoti, švytėti, susimauti, nusivilti, gėdytis, dalintis, mokytis, atgimti.

Vertė Dalia Lapinienė, autorė Olga Nečajeva.

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
2.4k
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT