Kažkas panašaus yra ir su santykiais. Tik paragavę nebrandžių santykių  mes galime pasakyti, kad mūsų gyvenimiška patirtis yra vertinga, turtinga ir leidžia mums vertinti žmonių santykius kaip brandžius ir nebrandžius.

Štai jūsų santykiai su pirmąja meile. Galbūt, tai buvo jūsų mokyklinis įsimylėjimas. Berniuką jūs įsimylėjote iš karto, mylėjote jį beatodairiškai, šalia jo jums užgniauždavo kvapą ir gyvenime nebuvo nieko svarbesnio, nei jam patikti. Jums atrodė, kad jis yra nuostabus, kad irgi atkreipia į jus dėmesį. Tačiau paskutinėje klasėje jis netikėtai susidėjo su kita mergina, o po to išvis išvažiavo. Į jūsų laišką jis neatsakė. Jūs pajutote didžiulį dvasinį skausmą, kuris tesėsi kelis mėnesius. Vėliau skausmas atbuko. Dabar jūs vadinate šiuos santykius “nelaiminga meile”. Dabar jie jums atrodo nebrandūs. Kodėl?

Nebrandžiuose santykiuose mes mylime ne žmogų, o jo vaizdą, todėl mylime vienpusiškai.

Atkreipkite dėmesį, kai draugė patardavo jums pasišnekėti su šiuo berniuku ar parašyti jam, jūs atsisakydavote. Jūs paaiškindavote, kad labai bijote būti atstumta. Intuityviai jūs žinojote, kad greičiausiai taip ir būtų. Todėl jums buvo svarbiau išlaikyti jo meilės iliuziją, negu gauti tiesų atsakymą. Todėl toks vienpusiškas įsimylėjimas gali tęstis pakankamai ilgai – tol, kol jums nekils noras prablaivėti. O kodėl jūs neskubate blaivėti? Todėl, kad esate prie savo įsimylėjimo prisirišusi ir instinktyviai vengiate skausmo.

Nebrandžiuosius santykius sutvirtina ne džiaugsmas, o praradimo baimė.

Tačiau štai kitas jūsų ryšys, šiuo atveju jūs buvote apdairesnė ir ilgai aiškindavotės su vaikinu, ko jam iš jūsų reikia ir ar tikrai jūs jam patinkate. Buvo panašu, kad jis jus myli labiau, nei jūs mylite jį? Taip atsitiko neatsitiktinai, jūsų pasąmonė pasimokė ir dabar pabandė apsaugoti jus nuo naujo skausmo. Po keleto asistavimo savaičių ar mėnesių jūs prisirišote prie vaikino, pradėjote su juo susitikinėti. Taip išėjo, kad ėmėte gyventi kartu.

Po bendrai pragyventų metų (galbūt, jūs ištekėjote), pastebėjote, kad vyras periodiškai kelia jums didelį pyktį. Jis neaktyvus, nerangus, turi atgrasių įpročių (čepsi valgydamas ir lengvai užsigauna ). Be to, jis nejaučia saiko gerdamas. Ne vieną kartą jūs bandėte jį atpratinti nuo šių įpročių. Kurį laiką jis sutikdavo jūsų paklausyti. Tačiau po metų jis ėmė reaguoti į jūsų pastabas skausmingai. Jo nuomone, jūs jį kontroliuojate, elgiatės kaip su mažu vaiku. Jūsų intymūs santykiai suretėjo ir jums ėmė atrodyti, kad jis turi kitą moterį. Tuomet jums pačiai padažnėjo pykčio ir isterijos priepuoliai. Vyras reagavo į juos be užuojautos, ironiškai ir piktai. Atrodo, abu taikote į jautriausias vietas, tarsi tyčia geltumėte vienas kitam? Jūs atėjote pas psichoterapeutą, prašėte paaiškinti vyro elgesį. Jis jus paguodė ir išrašė raminančių vaistų.

Nebrandžiuose santykiuose emocinė pusiausvyra yra labai kebli. Vietoj to, kad palaikytų vienas kitą, kiekvienas ieško palaikymo ir jo negavęs pyksta.

Tiesa sakant, jūs labai gerai žinote, kaip padėti ne sau, o jūsų draugei su jos vyru. Jūs turite labai aiškią ir kategorišką nuomonę, kaip reikia elgtis su vyrais ir kaip auginti vaikus… Po trijų metų jūs išsiskyrėte. Be vyro jūs pragyvenote keletą  metų. Per tą laiką jūs auginote vaiką, o jam nuėjus į mokyklą susipažinote su „draugu”. Jūsų santykiuose nuo pat pradžios buvo ne tiek aistra, kiek draugiškas supratimas: abu turėjote karčios patirties ir abu buvote vedę. Jūs neidealizuojate vienas kito, nes neslepiate vienas nuo kito savo trūkumų. Nuo pat pradžios jūs padedate vienas kitam aktyviai, nelaukdami pagalbos iš kito. Galbūt, jis moka sutaisyti jūsų mašiną, o jūs mokate pasirūpinti jo garderobu.

Brandžiuose santykiuose mylime ne vaizdą, o realų žmogų.

Įdomu tai, kad jūs visiškai neskubate už jo tekėti, nors jis kartais pusiau juokais jums tai ir siūlo. Jums, tiesą sakant, šiokį tokį nerimą kelia jo buvusi žmona ir vaikas – jis turi juos lankyti. O tai reiškia nenutrūkusią iki galo virkštelę. Tačiau vietoj isterijos priepuolių ir priekaištų jūs netikėtai radote kitą išeitį. Jūs lankotės pas psichologę ir kalbatės su ja apie savo nerimą. Psichologė pakvietė ateiti jus abu. Per tuos susitikimus jūs netikėtai supratote, kad su savo draugu bandote pakartoti tai, ką darėte su vyru: pasisavinti jį ir pakeisti pagal savo supratimą!

Brandžiuose santykiuose mums labiau rūpi suprasti save, nei pakeisti kitą.

Dabar situacija štai kokia. Jūs ramesnė dėl savo santykių. Kodėl? Jums pasidarė aišku, kad nemaža dalimi pati kuriate santykius tokius, kokius įpratote kurti. Žinoma, iki idealo jums toli. Tačiau dabar, kai jūsų paaugusi dukra jau turi vaikiną, jums kažkodėl nesunku paaiškinti jai, ką jai daryti, kai santykiuos iškyla krizė. Tik aiškinate jūs įdomiai, nedraudžiate jai klysti, o sakote: „suprantu, kaip tau yra – pati tokioje košėje buvau”. Ir balsas jūsų tuomet visai ne kategoriškas… Ir nieko jūs iki galo nežinote. Bet labai patinka pažinti.

Olegas Lapinas