Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

KAS KIEK LAIKO YRA „SVEIKA“ KEISTI DARBĄ?

KAS KIEK LAIKO YRA „SVEIKA“ KEISTI DARBĄ?Skaitymo laikas: 9 minutės psichologinės higienos

Ar padirbus vienoje vietoje daugiau nei 5 metus iš tiesų kenčia darbo kokybė, sumažėja kūrybiškumas ir panašiai?

Dauguma žmonių yra girdėję, kad europiečiai vidutiniškai kas septynerius metus keičia darbą. Taip pat yra girdėję, kad japonai apskritai nelinkę keisti darbo. Lietuviai, žinoma, yra arčiau europiečių. Tačiau dažnai keisti darbą jiems vis dar nelabai drąsu. Kodėl? Dėl baimės. Suradęs savo darbą lietuvis jaučiasi saugiau. Nesvarbu, kad darbas nepatinka ir netgi ne visada svarbu, kad blogai apmokamas. Yra tam tikra inercija ir tam tikra saugumo iliuzija.

Tai kaip elgtis? Tai priklauso nuo to, kokie motyvai verčia žmogų būti šiame darbe. Dirbti dėl darbo ar dirbti dėl pinigų, dirbti dėl karjeros ar dirbti tam, kad rečiau būti namie, kurti – štai dažniausi darbo motyvai.

Dirbti dėl darbo – motyvas geriausias, nes pats lanksčiausias. Jis labai artimas Karma – jogos propaguojamam idealui: atsižadėk darbo rezultatų, pamėk patį procesą. Rezultatą atiduodi dievui ir pirmyn.

Pirminis motyvas dažnam jaunam žmogui skamba lyg ir panašiai: noriu susirasti bet kokį darbą. Bet čia toli iki meilės darbui. Tarkime, panelė įsidarbina didelėje parduotuvėje. Ji pervargsta, jai sunku ir viskas krenta iš rankų. Prie jos seksualiai priekabiauja apsaugoje dirbantis vaikinas. Į ją kritiškai žiūri vedėja. Ji gauna kelis šimtus eurų. Jai visa tai įkyrėjo. Ji nori bėgti bet kur, kad ir į tą pačią Britaniją. Ar ji dirba dėl darbo? Ne. Ji bandė dirbti dėl pinigų, pati to nesuvokdama. Dabar ji išvažiuoja, nes jai pačiai paaiškėja, ko ji nori. Taip, tokiais motyvais vadovavosi ir madingo Coelio romano “Vienuolika minučių“ herojė, išvažiuojanti dirbti prostitute į Šveicariją. Kam? Kad parsivežtų pinigų. Nes užsidirbti didelius pinigus greitai galima tik daug ko atsižadant, pavyzdžiui, meilės. Žmogui, kurio tikslas tiesiog užsidirbti, keisti darbą yra šventas reikalas. Kuo dažniau ir ten, kur daugiau siūlo. Kas kiek laiko? Kas sezoną. Kol reikiama suma nesusidarys. Čia darbo kokybė labai priklauso nuo priežiūros. Ir nuo to, kiek už kokybę moka.

Tačiau žmogui keisti darbą norisi ir tuomet, kai jis darbe lyg ir gali dirbti, bet jam trūksta prasmės jausmo, nors ir išgali savo darbą atlikti. Tarkime, jauną panelę įdarbino mokesčių inspekcijoje gerus ryšius turinti mama. Darbas be dulkių, pusė tūkstančio eurų ji į namus kas mėnesį parneša. Vyras dirba vadybininku. Vaikų dar nėra. Panelė mėgsta bendravimą, šiltas žmogus, mokykloje buvo mėgiama. Kaip ji jausis sėdėdama penkias valandas prie stalo ir registruodama popierius? Labai blogai. Jai atrodo visa tai beprasmiška. Štai jai ir kyla noras iš darbo pabėgti. O čia draugai važiuoja į Airiją. Ją kviečiasi. O ją – naujas darbas, vyras, tėvynė – visa tai laiko čia. Jai reikia kažkaip sustiprinti savo motyvą likti šiame darbe. Ją išgelbėtų nebent įprotis pamėgti patį procesą. O kaip jį pamėgti, jei jis atrodo beprasmiškas? Reikia jį pritempti prie savęs. Reikia, kad jis tarnautų tau, o ne tu jam. Kad darbovietė taptų vieta, kur tu gali realizuoti geriausias savo savybes. Ir tuomet ji įjungia į darbo procesą savo stiprią savybę – bendravimą. Ji kalbasi su kolegomis. Ji šypsosi aplinkiniams. Ji pakelia kitiems nuotaiką. Ji organizuoja baliukus ir šventes. Ji pamiršta apie darbo rezultatą – juk jis iš tiesų yra nelabai prasmingas. Ar jai keisti šį darbą? Ne. Juk jis yra stabilus ir palyginus jaunai moteriai gerai apmokamas. Čia nėra pinigų uždirbinėjimo. Juk atlyginimas valdiškame darbe – tai iš vis nėra uždarbis. Atlyginimas – tai kai tau atsilygina. Už ką? Už tai, kad tu kažkam atiduodi savo širdį ir laiką. Kažkam, kas šiaip yra nuobodu. Taip dirba tūkstančiai ministerijų klerkų – stabiliai, garantuotai ir nuobodžiai. Ar jaunas paneles tokiose darbuose išnaudoja? Taip. Tačiau ši panelė gali nesijauti išnaudojama. Ji vaikšto į darbą tam, kad jai pasidaro malonu ten būti. Jai malonu jaustis reikalinga. Ir važiuoti kur nors į Airiją jai trūksta motyvų. Juk ten reikės viską nuo pradžių pradėti. Kritiniu momentu ji galės bet kur nuvažiuoti. Ji neprapuls, nes pati kuria šiltą atmosferą aplinkui save. O didesnius pinigus jos vyras ir čia uždirba. Tai ar jai keisti barbą po septynerių metų? Pagal savijautą. Pagal atiduodamos šilumos kiekį. Jei jis pastovus – neverta. Tokių žmonių padėtis darbe gana gera ir ši padėtis padeda jiems dirbti kokybiškai. Nors ir visą gyvenimą.

Dirbti dėl pinigų- motyvas gan paplitęs. Dėl pinigų dirbantis žmogus dažniausiai šiais laikais darbus ir keičia. Štai pradžioje jis dirbo ten, kur gavo paskyrimą po mokslų. O čia atėjo laisva rinka. Ir jis ėmė įrašinėti kasetes, išsinuomavo kioską. Po to prekiavo investiciniais čekiais. Sėdėjo Gariūnuose kioske ir prekiavo monteriškais apatiniais. Po to parvarė iš Vokietijos kelias mašinas. Kurį laiką vertėsi metalų pardavimu. Paskutiniu metu užsidirbo pinigų Airijoje, grįžo ir nusipirko kažkieno verslą – kažką ten su natūralia kosmetika. Šiam žmogui akivaizdžiai patinka užsidirbti. Taip, ir bendrauti, ir rizikuoti, ir ieškoti naujų įspūdžių jam ne svetima. Bet labiausiai jį domina rezultatas, būtent pinigai. Jo psichologija nukreipta į tai, kad gautų pinigų… Ir… Nuo čia prasideda takoskyra tarp kapitalistų ir ne kapitalistų. Kapitalistas iš prigimties gautus pinigus investuoja į aktyvus. Į tai, kas neša pelną. Jis pirks ir pardavinės namus bei žemės sklypus. Jam pinigai – tai įrankis užsidirbti didesnius pinigus. Kuriuos reikia vėl kur nors investuoti. O ne kapitalistas visus šiuos uždarbius deda į pasyvus – jis pirks odines striukes, mašiną, brangų muzikinį centrą, butą. Abu – ir pirmas ir antras, tarsi verslu verčiasi, tarsi pinigus mėgsta. Abu darbus keičia. Tačiau iš tikrųjų verslininkas – tik kapitalistas. Jo gyvenimas tai aktyvų didinimas, jis tam ir gyvena. Jo prabanga – butas, mašina, namas – ateina ne iš karto ir nėra jo galutinis tikslas. Jie ateina kaip pašalinis gyvenimo stiliaus produktas. O kitas, ne kapitalistinės širdies žmogus būtent gyvena iš verslo. Ir jo verslai irgi visą gyvenimą keičiasi, kad jis kaip nors “pragyventų”. Čia atsiranda tarp judviejų skirtumas – “gyventi” ir “pragyventi”. Pragyvenančiam darbą keisti yra ne pasirinkimo, o būtinumo reikalas. Gyvenančio verslu – uoslės ir žaidimo reikalas. Reikia užuosti, į ką dabar verta investuoti. Kas kiek keitsi investicijas? Kokia bus rinka? Tai uoslė pasakys.

Dirbti dėl karjeros – neabejotinas motyvas žmogui ilgai nekeisti darbo. Tai yra japoniškas variantas. Japonas savo firmai atsiduoda kaip samurajus savo šeimininkui – visam gyvenimui. Firma jam antra šeima. Vadovas antras tėvas. Yra ir pas mus tokių samurajų, ir tėvai – viršininkai gerai savo “sūnus” palaiko, augina. Padeda pakilti. Čia mesti darbą reikštų asmeninį vadovo įžeidimą. Išdavystę. Už kurį bausmė – charakiri. Ir niekas iš tokių darbų neišeina. Juk karjera reikalauja keliolikos metų pastangų. Žinoma, pasitaiko karjeros genijų, kurie per kelis metus praeina svaiginantį kelią “vadybininkas, vyriausias vadybininkas, projekto vadovas, skyriaus viršininkas, direktoriaus pavaduotojas” ir t.t. Toks žmogus darbo keisti nenori ir neturi. Net jei jis pirmaisiais metais darbu ir nusivylęs, net jei jam ir nepatinka konkurencija ir kaip su juo elgiasi vadovybė. Tegul. Juk vadovybė vieną dieną nebebus vadovybė. O jis savo aistra, galva ir miklumu neišvengiamai įrodys, jog dirbti moka ir gali. Jis sėdi viršvalandžius. Jis atlieka ne tik savo darbą. Jis iniciatyvus. Jis turi racionalizacinių pasiūlymų. Ir štai vieną dieną jį paaukština. Vadinasi, paaukštins dar kartą. Jis įsisuko į karjeros darymo mašiną. Kokie čia dar pasiūlymai ateina iš kairės ir iš dešines? Kitos firmos bando jį pervilioti ? Nieko, jis dar palauks. Juk eiti į kitą firmą – tai vėl tapti naujoku. O jis kaip tik įsivažiavo daryti karjerą čia. Ne, jis liks ištikimas ir kaip samurajus mirs kartu su savo šeimininku. Arba pats juo kada nors taps. Kas kiek jam keisti darbą? Kas gyvenimą. Kiekvienoje reinkarnacijoje keisti po vieną darbą.

Dirbti tam, kad rečiau būti namuose – motyvas slaptas ir pačiam žmogui gan miglotai suvokiamas. Dažniausiai taip dirba kartu keliolika metų gyvenantys vyrai ar moterys, kurių santykiai šeimoje labai jų netenkina. Jokio sekso nėra, šilumos ir supratimo taip pat. Štai ir ima jie ilgiau būti darbe, namo grįžinėja vėlai. Pažiūri televizorių – ir į lovą. O iš ryto – vėl į darbą. Žinoma, jų pastangos darbe nelieka nepastebėtos. Juos paaukština. Juos sveikina. O jiems nedžiugu. Tuštuma viduje ir beprasmybė. Kodėl? Todėl, kad iš tikrųjų čia nėra vyraujančių motyvų -nei motyvo užsidirbti, nei motyvo padaryti karjerą. Ir Meilės procesui nėra. Tai yra tik pabėgimas į darbą. Toks žmogus sukuria savo viduje tokią vyraujančią idėją, kuri neleistų jam galvoti apie seksą, meilę ir šilumą. Ir jam kurį laiką tai pavyksta. Tačiau nepatenkinti ryšių su žmonėmis poreikiai dėsningai kelia jam slaptą depresiją. Kuri netikėtai išlenda per kokią nors sunkiai paaiškinamą fizinę ligą – nervinius skausmus, temperatūrą, sąnarių maudimus ar virškinimo problemas. Ką daryti šiam žmogui su darbu? Mesti jį? Ne. Problemos juk ne darbe, o šeimoje, tad ir reikia sumažinti darbo krūvį ir grįžti į šeimą. Susidurti su savo meilės bei šilumos stygiumi ir pradėti apie tai kalbėtis. O darbą tuo metu galima patikėti ir pavaduotojui. Neverta pasiduoti minčiai “be manęs ten niekas nepajudės”. Pajudės. O tau metas su šeima aiškintis.

Kūrybinis motyvas darbe – pats įdomiausias. Kūryba – žmogaus kryžius. Tik ji niekada nebuvo patikimas pragyvenimo šaltinis. Nebent tu buvai Mikelandželas ir tave samdė Medičiai. Arba buvai Mocartas ir tau kūrinius užsakinėjo kurfiurstas. Šiais laikais kūrybinis žmogus turi kitų rėmėjų ir mecenatų – komercines firmas. Dailininkas ar fotografas dažnai svyruoja tarp meno ir komercinės reklamos. Tai jis paveikslus tapo, tai kokioms nors sultims plakatą. Aktorius tai televizijos seriale filmuojasi, tai su reklamuojamo viskio taure video klipe šypsosi. Keisti ar nekeisti jam darbo – liežuvis neapsiverčia sakyti. Žinoma, ilgą laiką darant chaltūrą, bet kuriam menininkui gali kilti šleikštulys. Aišku tik viena, kad be chaltūros pragyventi būtų neįmanoma. Todėl jam ieškoti kokių nors papildomų uždarbių – šventas reikalas. Kas kiek metų? Kasdien. Kol gyvas. Ir tam, kad liktų gyvas.

Tad kas gi tie statistiniai europiečiai, keičiantys savo darbą kas septynis metus? O tai statistiniai piliečiai. Kurių iš tikrųjų gamtoje neegzistuoja. Nėra gamtoje to menininko – verslininko – tarnautojo – juodo darbininko hibrido, kur keli darbo motyvai bei darbo stažai sudėti ir padalinti iš fizinių asmenų skaičiaus. Statistinių piliečių nėra gamtoje. Yra realūs darbininkai, atskiri tarnautojai, konkretūs verslininkai ir pavieniai kūrybiniai darbuotojai. Kiekvienas su savo bėdomis ir savo rūpesčiais. Todėl pamirškime statistiką ir įsigilinkime į save patį. Ko aš pats labiausiai noriu – štai svarbiausias klausimas. O davė Dievas kaulą – duos ir dantis.

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
677
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:


    7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:

    Apie Lapino skrynią

    Share this post

    Susiję įrašai

    blank

    2023-02-06

    KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-27

    AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    Tu gyveni pagal formulę „beveik“. Tau beveik pasisekė gerai baigti mokyklą, tačiau vieno balo pritrūko ir tu neįstojai, kur norėjai. Tu beveik gavai gerą pažymį per...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-22

    AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    Nei kiek tos svajonės nesipildo! – kategoriškai taria realistiški žmonės. Ir priduria, kad svajoti neverta, kad viltis – kvailių  motina, kad kaip pasiklosi, taip ir...

    Skaityti straipsnį

    Naujausi įrašai:

    • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    • APIE SANTUOKOS KRIZES

    • AR VYRAI KURTI IR AKLI

    Tags

    #laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

    Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

    Apie programą

    Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

    Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


      © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

      Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
      Privacy & Cookies Policy

      Privacy Overview

      This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
      Necessary
      Always Enabled
      Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
      Non-necessary
      Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
      SAVE & ACCEPT