Nuotaika sugenda ne šiaip, o dėl kokių nors emocijų. Nereikia sakyti, kad emocijos atsiranda būtinai dėl kokių nors išorinių nesėkmių. Dažniausiai šios emocijos apima jus iš vidaus ir pakeičia požiūrį ir į išorinį gyvenimą, ir į tas pačias nesėkmes. Štai, tarkime, pyktis. Kai jus apimta pyktis, vaiko nenoras eiti gulti verčia jus kelti balsą ar net imtis fizinio susidorojimo. O jei jus apimta džiaugsmingas nustebimas? Tarkime, ką tik sužinojote, kad išlošėte loterijoje? Tuomet tas pats vaikas miegui ir toliau priešinasi, o jūs jam atlaidžiai leidžiate dar pažaisti ir į lovą neiti.

Arba štai liūdesys. Jums savęs gaila, pas drauges eiti nesinori, orai ne kokie ir per televizorių nieko gero nerodo. Nežinia kodėl gerklėje kaupiasi ašaros. Tai dar gerai, jei paverksite. O jei ne? Jūs apatiškai žiūrite pro langą. Nieko gero pro jį nesimato. Jums graužia skrandį. Kažkodėl apsiplikote karšta arbata.Tačiau apimta ramybės tame pačiame bute, prie to paties lango jūs galite stovėti susižavėjusi ir lyg pirmą kartą matyti gražų apšerkšnijusį medį.

Stipriausiai jūsų reakcijas keičia nerimas. Apimta nerimo jūs nerandate sau vietos, blaškotės po kambarį… Jūs pripilate taurelę brendžio arba užvalgote ko nors nesveiko, tarkime, batono su kondensuotu pienu arba išgeriate raminančią tabletę. Visa tai darydama jūs dar graužiatės, nes žinote, kad visi šie dalykai nėra itin sveiki. Būdama ramioje būsenoje ir sužinojusi, kad nerimo yra apimta jūsų draugė, jūs ryžtingai patariate jai nieko nedaryti ir tiesiog stebėti savo nerimą kvėpuojant, taip moko daryti aibė populiarių savipagalbos ir ezoterikos veikalų, ko gero, jų autoriai rašydami šiuos veikalus nerimo apimti nebuvo.

Kartais jus apima jausmai, aiškiai nukreipti į kitą žmogų. Štai jūs pamatote draugijoje ryškią gražuolę ir pilvo viršuje jus suspaudžia pavydo banga. Dar prieš pusvalandį draugų kompanijoje jūs prisiektumėt, kad niekam nepavydite. Tačiau tuomet jūs buvote dėmesio centre ir netgi savotiška mažos kompanijos karalienė. Dabar yra kitaip.

Arba štai į jūsų namus atvažiavo uošvė. Ji mandagiai parodo jums, kaip reikia tvarkytis ir gaminti, ir jūs… Apėmęs jus suirzimas verčia jus norėti tik vieno, kad ji kuo greičiau išvažiuotų. Nors žmogus ji nėra blogas.

Kaip matote, dauguma nemalonių emocijų verčia jus elgtis neracionaliai. T.y., visi gražūs racionalūs patarimai apie šių emocijų nereikalingumą veikia dviem atvejais:

Kai jūs patariate kitam žmogui;

Kai jus asmeniškai šios emocijos apleido.

Tai yra gana logiška – ką galite jūs patarti apimta nemalonių emocijų? Nieko gero.

Pasinaudodamas gera proga – aš dabar gerai nusiteikęs ir patariu jums štai ką:

1. Kai jus apima koks nors nemalonus jausmas, kvėpuokite ir stebėkite jį. Tai – jūsų vidinė realybė. Juoku būdu nekovokite su ja.
2. Jei jausmas stiprės, reiškia, kad jis reikalingas ir pasiekęs piką greitai pasibaigs. Jei jis susilpnės, reiškia jis nebuvo reikalingas.
3. Pyktį gerai išreikšti riaumojant. Liūdesį – garsiai dūsaujant ir dejuojant. Štai taip: “o-cho- cho- cho-cho- cho –choooooo!”.
4. Prisiminkite, kad kai kurie užsitęsę nemalonūs jausmai visiškai nereiškia ligos. Jei jums po artimo žmogaus mirties kelis mėnesius gyventi neįdomu, tai nereiškia, kad reikia gerti vaistus nuo depresijos. Kaip tik nesijuokti, o gedėti tokiu atveju yra normalu.
5. Prisiminkite, kad neurotinio nerimo raminantys vaistai negydo. Neurotinis nerimas (įvairios neracionalios baimės) tik stiprėja bandant su juo kovoti. Eikite pas psichoterapeutą ir kalbėkitės su juo.

Žinoma, užėjus gerai nuotaikai, norisi patarinėti ir patarinėti. Tačiau visi patarimai susiveda į vieną: pripažinkime savo blogą nuotaiką kaip natūralią gyvenimo dalį. Niekas nesakė, kad gyvenimas turi būti panašus į Rojų. Ir nors dabar daugėja visokių Rojaus pakaitalų (baseinų, sporto ir SPA klubų, kavinių ir t.t.), visai atsisakyti kančios būtų nemandagu. Ne to mus mokė tiek metų. Todėl priimkime saulėlydį kaip normalų reiškinį ir laukime aušros. Ji visuomet ateina.

Olegas Lapinas