Patikti vyrams norisi kiekvienam moteriai ir patikti moterims norisi kiekvienam vyrui. Jau nekalbant apie vaikus ir senius. Žmonės, kalbantys apie tai, kad patikti niekam nenori, dažniausiai nelabai jaučia šį savo norą. Todėl būkime sąžiningi ir pažiūrėkime, kaip tai padaryti.
Kai kurios moterys tvirtina, kad tam, kad patiktumei vyrams, turėtumei gimti graži. Dar jos sako, reikia turėti seksualinį patrauklumą. Ir visai neblogai, jei prie viso to dar turi linksmą ir nuolankų būdą, energijos ir proto. Tačiau moterys pabrėžia, kad pirmam įspūdžiui sukelti vis dėlto reikia turėti gražią išvaizdą.
Tačiau patikti vyrams būtų tuomet labai lengva, nes jau daug metų yra galinga grožio industrija. Ir kiekvienai kūno daliai yra pagaminama kosmetika, gydomoji procedūra bei pratimų kompleksas. Be to, visuomet pasitaiko moterų ypač dailių ir nepriekaištingos išvaizdos. Tuomet vyrams tiesiog per kiekvieną epochą patiktų kino žvaigždės, manekenės, foto modeliai bei erotikos žvaigždės. Gražuolės būtų išgraibstytos. Ir ne vyrų trūkumu skųstųsi moterys, o vyrais stovėtų eilėse prie grožio konkurso nugalėtojų, striptizo barų šokėjų bei kino žvaigždžių laiptinių. Būtų didžiulė gražių moterų paklausa ir deficitas. Tačiau vyrai elgiasi kitaip.
Vyrams, nepaisant intereso gražuolėms kažkodėl patinka draugauti, suartėti bei intymiai bendrauti su taip vadinamomis “normaliomis moterimis”, sudarančiomis absoliučią moterų daugumą. Maža to, gražuolių intymus be asmeninis gyvenimas neretai būna komplikuotesnis, nei “normalių moterų”. Susidaro toks įspūdis, kad parodomųjų gražuolių sąjungos ir šeimos taip pat yra parodomosios. Jos tarsi būtų skirtos ne joms, o bulvarinei spaudai: “Angelina Jolie susirado naują draugą!”, “Dainininkė N pastebėta su aktoriumi K!” Po kelerių metų jūs sužinote, kad draugai ir sutuoktiniai pasikeitė partnerius ir kad “žvaigždė išgyvena sunkias skyrybas”.
Kas gi tuo metu vyksta tarp normalių vyrų ir moterų? Tuo metu jie pamato vienas kitą ir įsimyli. O kitą kartą pamilsta ilgam. Šis patikimas iš tiesų prasideda nuo kažko matomo. Tačiau ar nuo matomos gražios anatomijos?
“Grožis yra stebinčiose akyse” – šis posakis nereiškia, kad pasižiūrėjęs į jus žmogus nemato jūsų gamtos sukurto kūno. Jis jį mato, tačiau jūsų žavesį jo akims sukelia visai ne: jūsų akių spalva; nosies forma; smakro kampas; kūno riebalų kiekis; lūpų dydis.
Jūs žavite netgi ne savo talija, kojomis arba plaukų ilgiu. Taip manyti – reiškia atsistoti į pavojingą savęs sudaiktinimo kelią ir bandyti pavyti lėlę Barbę ar lėlę Bratz. Pabandykite patikėti, kad jūsų žavesį sudaro visai ne anatomija, o tai, kas per tą anatomiją reiškiasi: Jūsų akyse švyti žaismingumas; Jūsų lūpomis reiškiasi protas; Jūsų krūtinė išduoda motiniškumą; Jūsų eisena išduoda kovingumą; Jūsų klubai, pilvas, kojos, lūpos, lyties organai skleidžia gamtos siekį pratęsti save.
Taigi, per jūsų unikalų ir individualų kūną reiškiasi universalūs dalykai, kurie yra suprantami ir vertinami kiekvieno vyro. Ir kiemsargis, ir taksistas, ir universiteto dėstytojas, ir kunigas, ir gatvės banditėlis – visi jie negali nepastebėti šių universalių dalykų moteryse. Jie yra vertinami žmonijos nuo seno ir todėl vadinasi vertybėmis. Vertybės nesirenka itin dailaus kūno, nors gali apsigyventi ir jame. Protas gali pasirinkti ir blondinės galvą, o gaivališkas seksualumas gali išreikšti save ir per “pilkos pelytės” charakterį. Vertybės – tai tarsi nektaras, kuriam nesvarbu nei indo forma, nei jo išvaizda ar brangumas.
Aš nemanau, kad jūs to nežinote. Kiek būtų svarbu Alberto Einšteino žmonai kokį jis naudoja plaukų šampūną? O kiek amžinatilsės Jurgos Ivanauskaitės ar amžinatilsio Gintaro Beresnevičiaus gerbėjams svarbios buvo jų kūno proporcijos? Kokią įtaką jūsų mokyklinės meilės patrauklumui turėjo atstumas tarp jo ausų ir gomurio spalva? Ir apskritai – ar jums patiko jie, ar jų anatomija?
Jūs žinote, kad jums buvo giliai nusispjauti į anatomiją. Jus žavėjo kas kitkas – išmintis, meilė, drąsa, žaismingumas, kūrybiškumas, kurie slypėjo už visų šių anatomijų ir kuriems išreikšti jūsų meilių akys, burnos, kūnai ir visa kita – buvo tik išraiškos priemonės. Tai buvo langai, už kurių matėsi puikūs peizažai – ir kas gi domisi lango stiklu, jei už jo matosi grožis?
Šio grožio gali siekti bet kuri moteris. Puošdama save ji irgi puošia visai ne save, o ieško harmonijos su universaliu grožiu. Skaitydama, judėdama, mylėdamasi ji juda link vertybių, o ne link prekinės vertės.
Juk grožis – ne langas, jis yra už lango. Todėl tavo, gerbiama, skaitytoja, patrauklumas irgi yra ne tu, o už tavęs. Ir jei tu būsi skaidri lyg langas, jei ieškosi susijungimo su universaliais dalykais – jie pradės švytėti iš tavo akių ir kūno. Ir štai tuomet ne tik taksistas, kunigas bei gatvės banditėlis, bet ir tas, kuris patrauks tave – sustos ir pažiūrėjęs į tave tars: “Aš nemačiau nieko gražesnio”.
Olegas Lapinas