Taip, ne tik vienišoms moterims sunku. Dvasines kančias patiria ir savo širdies damos neradę vyrai. Tačiau nepamirškime, kad šalia yra kitų vyrų širdies damos…
Don Džuanų ir Kazanovų giminė nenyksta. Vyrai gal ir atrodo netekę buvusios šlovės, tačiau tai tik kaukė. Širdies gilumoje kiekvienas vyras yra medžiotojas ir širdžių ėdikas. Reikia tik kad moterys leistų vyrams tai suprasti. Pažadintų juose galią, kuri įdėta į vyrus gamtos.
Atmeskime prievartą ir moters suvedžiojimą piniginiais sumetimais. Imkime žymiai dažnesnius atvejus, kada neištikimybė buvo iš abiejų pusių norima.
Susitarkime dėl vieno dalyko. Žmonių santykiuose mes amžinai darome tą pačią klaidą: manome, kad jei koks nors žmogus ką nors daro, tai žino, ką daro. Vyras paliečia moters taliją ir moteris klausia: „tai tu nori mane „pakabinti“?“. Moteris su trumpu sijonu uždeda koją ant kojos ir vyras pagalvoja: „aha, tai tu mane nori sugundyti?“. Apsiraminkime. Niekas nieko nenori. Tai įvyksta, ir įvyksta nesąmoningai – kūno kalbos niekas nerepetuoja išskyrus aktorius ir profesionalius šnipus. Na galbūt, vieną kitą politiką. Kūno kalba flirto metu – tai nesąmoninga kalba. Ir suvokiame mes ją pavėluotai. Jei iš vis suvokiame.
Slapta kamera nufilmuota gundymo ir vilnonių medžiaga patvirtina: moteris pirma pradeda nebylų gestų, intonacijos ir žvilgsnių žaidimą, į kurį vyras sureaguoja. Dažnai nei moteris, nei vyras nesuvokia, kad flirtas tarp jų jau prasidėjo. Sąmonė vėluoja palyginus su kūno kalba. O svetima kūno kalba bei emocijos moterims suvokiamos geriau, nei vyrams. Todėl ir gaunasi paradoksas: moteris nesąmoningai pradeda vilionę, vyras nesąmoningai į tai atsako. O moters sąmonė greitai suvokia, kad vyras ją pirmas „kabina“! Pačiam gi vyrui suvokti, kad ištekėjusi moteris jį gundo, per sudėtinga. Jam ir jo paties elgesys neatrodo labai jau aiškus.
Todėl ištekėjusios moters ir vienišo vyro romanas greičiausiai gali būti pradėtas pačios ištekėjusios moters. Ar tai reiškia, kad tokiu atveju ištekėjusi moteris yra atšalusi savo vyrui, jo nebemyli ir nori ko nors kito?
Taip gali būti. Tačiau gali būti ir kitaip. Moteris gali ir toliau mylėti savo sutuoktinį, tačiau suabejoti savo patrauklumu. Flirto signalai, kuriuos jos pasąmonė siunčia kitiems vyriškiams – tai nebūtinai kvietimas „pamylėk mane“, o patikrinimas: „ar aš vis dar patraukli? O kaip su seksualiniu alkiu?“
Susitarkime dėl antro dalyko. Jokia neištikimybė, joks slaptas romanas neužmezgamas vien dėl sekso. Seksualinis poreikis, orgazmas, fizinis malonumas – visa tai, kaip įrodė dar prieš pusę amžiaus seksologai Masters ir Johnson, pasiekiama ir masturbuojantis. Ne seksas kaip toks, o žymiai svarbesnis žmogui dalykas – savo vertės jausmas – štai kas skatina žmones ieškoti žvilgsnių, prisilietimų, žodžių, ir, jei norite, SMS žinučių. Visai tai reikia – tu ne vienišas šioje planetoje. Kažkas tavęs nori, apie tave galvoja, ir tave vertina.
Puikiai šis reiškinys pavaizduotas S. Kubriko filme „Plačiai užmerktos akys“. Nicole Kidman herojė, padauginusi šampano per vakarėlį, šoka su aiškiai jos geidžiančiu vyriškiu ir klausydamasi jo dviprasmiškų žodžių, balansuoja milimetro atstumu nuo neištikimybės. Tomo Cruiso herojus, jos vyras, čia pat vosvos nenusideda su dviem žaviom gerbėjomis. Abiem aišku nepaprastai malonu jautis dėmesio objektais, o fizinę aistrą sutuoktiniai patenkina vienas su kitu. Tačiau abejus beprotiškai domina „o kaip tai būtų su kitais?“. Ši plona riba tarp „nusidedu“ ir „vos vos“ taip ir lieka filmo herojų neperžengta, tačiau mes matome, kaip abiem svarbu įsitikinti, jog jie kažkam kitam gražūs ir geidžiami. Filme jie – vyras ir žmona (gyvenime tuo metu jie iš tiesų buvo vyras ir žmona).
O ką jei vyriškis nevedęs? Žinoma, kad jo pagrindinis rūpestis vis tas pats: ar aš kažko vertas? Ir jei ne moters akys, tai kieno akys gali tai patvirtinti?
Ne, vienišas vyras bandė kelti savo vertę kitais būdais. Jis vaikščiojo į sporto salę ir augino raumenis. Jis, kaip ir daugelis vyru, eidamas į dušą būtinai sustoja prie veidrodžio ir pasižiūri į savo figūrą ir varpą (jūs nežinojote, kad vyrai taip elgiasi? Tai tiesa. Tiesiog toks instinktyvus veiksmas). Vienišas vyras stengėsi gražiai įsikurti savo bute ir įsigyti neblogą mašiną. Jis skaito. Jis vaikšto į teatrus. Tačiau…
Jam trūksta akių – moters akių, kurios žiūrėtų būtent į jį. Moters juoko, kai jis pasakoja vis tą patį jam žinomą anekdotą. Moters rankos, kurios galėtų įnešti jaukumo į jo vyrišką buitį. Moters kūno,prie kurio galima prisiglaustiir trukčiojančio aistros viršūnėje jo glėbyje. Viso to, kas primins jam:
- Tu esi vertas būti vyru;
- Tu esi pats geriausias.
Ištekėjusi moteris, kuritaip pat pasiilgo įvertinimo (jos vyras jai – nepakankamas vertintojas arba vertintojas per daug nusakomas), pati to nenorėdama, gali leisti vienišam vyrui pasinaudoti šansu. Ir jei jie abu yra nuoširdūs, tuomet lemiamu momentu jie pasako vienas kitam tiesą: „juk mes abu to norime, ar ne?“.
Olegas Lapinas
