Kai kurios moterys ieško vyrų. Ieško ir seksualiam bendravimui, ir draugystei. Ieško ir neranda. Tačiau tuo pat metu kitos moterys tarsi ir nelabai ieško, tačiau nesunkiai susiranda. Ir štai pirmosios klausia, kodėl?
Pats paprasčiausias paaiškinimas yra toks: kai kurios moterys moka sėkmingai vyrus atbaidyti. Norom nenorom jos įjungia nesąmoningą programą: „traukis nuo manęs”. O kitoms moterims vyrų atbaidyti nepavyksta. Joms susitikus su vyrais įsijungia viliojanti programa: „eik čia”.
Panagrinėkime programą „traukis nuo manęs”. Ji įdėta į visus žmones, kadangi evoliucine prasme pasirodė rūšiai išlaikyti reikalingesnė, nei „myliu tave”. Patys spręskite: kada nors kam nors bet kuri moteris patinka. Ją apvaisinti – minučių reikalas. O toliau jau ji gali pastoti, nešioti ir gimdyti – bet ilgai, vos ne metus, su ja santykiauti biologiškai netikslinga – darbas jau padarytas. Tačiau tam, kad ji išnešiotų kūdikį, būtina sąlyga – ji turi save apginti, t.y. išlikti gyva ir agresyvi. Todėl evoliucine prasme laimi tos patelės, kurios yra agresyvesnės, t.y. po trumpos apsvaigimo akimirkos – „ak, kas man tada užėjo!” – ima aplinkinius, tame tarpe ir vyrus – stumti nuo savęs. Moterų agresijos potencialas, indų mitologijoje vadinama „Kali – deivės energija” – neatsiejama moters dalis. O apie tai, kas pavojingesnis pašovus jaunikį – patinas ar patelė – jums papasakos bet koks medžiotojas. Kasdieninėje veikloje moters agresyvioji dalis yra užmaskuota:
- Moteris vadina silpnąja lytimi;
- Šalia vyrų jos demonstruoja trapumą ir gležnumą;
- Moteris turi nemažą meilės ir švelnumo potencialą, deja, skirtą labiau vaikui, o ne vyrui (arba vaikui vyro viduje).
Tačiau bėda ta, kad kai kurių moterų programa „traukis nuo manęs” ima veikti dar iki apvaisinimo, t.y. dar nepriviliojus vyro. Jos esmė – rimtumas ir ėjimas ne su vyru, o prieš jį. Mes galime atrasti kelis būdus, kaip tai būna:
- Moteris ima žiūrėti į vyrą kaip į galimą laimikį („aš labai noriu tavęs”);
- Ji ima aktyviai demonstruoti, kaip svajoja apie kūdikį;
- Ji rodo didelį prisirišimą prie savo tėvų;
- Ji ima atvirai nagrinėti vyro elgesį, kaip analitikė–psichologė.
O ką tuo metu daro kitos moterys, nesunkiai „pakabinančios” vyrą?
Jos žaidžia, koketuoja, juokiasi ir apskritai demonstruoja lengvą požiūrį į gyvenimą. Vyras joms – tarsi kažkas nebūtina, jokiu būdu ne tikslas, o „tarp kitko”, tačiau jos eina pakeliui su vyru. Tas neįpareigojantis žaidimas ir reiškia: „eik čia”. Svarbiausia tokio elgesio vertybė – žaidimas. Viskas „tarsi”. Viskas nerimtai. Tai veikia vyrus teigiamai ir veikia pakankamai stipriai, kad tokios moterys po kiekvienos kelionės prie jūros galėtų pasakyti: „na ir vėl susipažinau su keliais vyrukais. Vienas buvo visai nieko”.
Kitas klausimas – kaip lengvai suviliojanti vyrą moteris gali jį atbaidyti ? Kaip kai kurioms moterims pavyksta suviliojus vyrą atsisveikinti su juo jau po pirmo – antro pasimatymo?
Taip atsitinka tuomet, kai moteris įjungia dvi papildomas programas: „Aš jau tave pririšau ir tavęs nepaleisiu” bei „Iš tavęs aš tikiuosi labai daug”.
Šiame etape vyras pasijunta patekęs į spąstus. Jis linkęs dingti pasitaikius patogiai progai. Pasirodė, žaidimas buvo rimtas. O kadangi žaidimus su vyrais dažniausiai išlošia moterys, vyras jaučiasi pralaimėjęs. Pralaimėti vieną kartą – pilnai užtenka.
O jei vyras negali atsitraukti dėl pareigos jausmo, kaltės ar baimės? Tuomet santuoka jam tampa sunkiu išbandymu. Jis dar laikosi, bet iki tam tikros progos.
Ką daro vyrus ilgai išlaikančios moterys? Jos ir toliau demonstruoja lengvą požiūrį į santykius: vedybos, vaikų gimdymas, auginimas, seksas, buitinės problemos – visa tai svarbu, tačiau nėra pagrindinis tikslas. Todėl kaip nors išsisprendžia. O svarbiausia – man su tavimi gera, linksma, saugu. Tačiau neįsivaizdink – man ir be tavęs gali būti gera, linksma ir saugu. Aš tokia. Tiesa, aš dar kai ką moku, ko tu nelabai moki. O tu – tu man padedi kai kur, kur aš nelabai moku. Tačiau tai ne tiek svarbu. Bet kartu linksmiau.
Taigi, mes atrandame panašią į „eik čia” programą: „šalia manęs lengva ir linksma”. Socionikai vadina tokius santykius „papildymas”. O dabar paklauskime: kas gi čia darosi? Moterys turi vis lengvinti vyrų gyvenimą? O kodėl ne atvirkščiai?
O todėl, kad vyrai – normalūs vyrai – jie dažniausiai gyvena nelabai lengvą gyvenimą. Jie, normalūs vyrai, įsipareigoja ir imasi atsakomybės. Tad moteris neturėtų tapti dar vienu sunkiu įsipareigojimu ar dar vienu labai rizikingu pasirinkimu. Vyrai įsitempia sutikę žmones kaktomuša. Tegul mylima moteris žiūri ir eina ne į vyrą, o šalia jo – į tą pačią pusę. Eina ir džiaugiasi savo jai vienai žinomais džiaugsmais.
Olegas Lapinas
