Todėl pasakykime plačiau: dauguma žmonių trokšta šeimyninio gyvenimo harmonijos. O ko šiai harmonijai trūksta – ramybės ar gyvybingumo – kiekvienu atveju kitaip. Tačiau jums atrodo, kad pas jūs – viskas ne taip. Štai jums trūksta šiltų santykių su vyru. Jūsų vaikai praleidinėja mokyklą, jūsų seksualinis gyvenimas nutrūko, o svarbiausia – jums trūksta įsitikinimo: “mano šeima yra gera”.

Nes žmogus yra tokia keista būtybė, kad jis gali pakęsti ir meilės trukumą, ir vaikų problemas, ir seksualinį badą, jei tik žino: “tai – normalu”, “taip ir turi būti”. Ir negali to pakęsti, jei žino: “taip neturi būti”, “pas kitus – kitaip”.

Ir štai jūs anksčiau ar vėliau pradedate galvoti, kas atsitiko? Kodėl visos šeimos – kaip šeimos, o pas jus vis kažkas ne taip? Ir ateina jums į galvą tik vienas liūdnas paaiškinimas, kad jūs sukūrėte savo santuoką nesėkmingai. Ne su tuo žmogumi ją reikėjo kurti! Ir reikėjo jums tekėti ne už Jono ir ne už Petro, o visai už kito vyro – to geriausio klasės berniuko, kuris buvo jus įsimylėjęs dešimtoje klasėje. Tuomet ir santuoka jūsų būtų kitokia, ir vaikai gautųsi sėkmingesni.

Įdomu, kad jei jūs iš tiesų sutinkate tą savo dešimtos klasės meilę, tai jis nebeatrodo jums toks žavus. Jis senstelėjo, apsileido, pakeitė dvi žmonas ir didele sėkme nepasižymi. Tačiau toks atradimas, nors jus ir prablaivina, tačiau patikėti, kad jūsų šeima – pakankamai gera, nepadeda.

Bet sakykime, kad jūs žmogus, mėgstantis ne verkšlenti, o spręsti problemas. Ir štai jums reikia recepto, programos, kuri padėtų jums pataisyti padėtį.

Tokia programa yra.

Pagalvokite apie savo šeimos gyvenimą ir prisiminkite, kada jūsų “nenormalioje” šeimoje ateidavo ramybės, harmonijos ir pagyvėjimo laikotarpiai.

Jūs atrasite, kad tokie laikotarpiai ateidavo, sakytumėt, visai ne dėl jūsų sąmoningų pastangų sutvarkyti šeimos gyvenimą. Štai, tarkime:

Kai į svečius atvažiavo močiutė, vaikai kažkodėl pasidarė lyg “šilkiniai”;

Jums atėjo meilės ir džiaugsmo akimirka, kai vaikas sunkiai sirgo ir jūs su vyru turėjote jį slaugyti, ir staiga jam nukrito temperatūra ir jis ėmė sveikti;

Kai namuose kelioms valandoms buvo dingusi elektra, visi sėdėjo prie žvakių šviesos ir sekdavo baisias istorijas;

Kelionės į gamtą metu jūsų automobiliui sprogo padanga ir jūs turėjote ją keisti, o po to palijo ir jūs romantiškai miegojote mašinoje…

Susidaro toks įspūdis, kad jūsų šeimą kartais aplankydavo kažkoks angelas, ir įnešdavo harmonijos jausmą. Bet taip atsitinka ne todėl, kad jūs savo pastangomis kažko siekiate, o kaip tik atvirkščiai. Ši harmonija ateina nepaisant jūsų pastangų. Nepaisant rietenų, nepaisant vaikų neklausymo ir nepaisant seksualinių problemų. Tiesiog kažkas atsitinka, rietenos išnyksta, vaikai susitvarko, seksas atsiranda. Ir būna gera.

Nenustebkite: žmonės pradėjo gyventi šeimomis ne iš gero gyvenimo. Šeima – nebloga sistema kovai su sunkumai: gamtos stichijomis, svečių atvykimu, priešu, ligomis, avarijomis… Jei viso to nėra – šeimos nariai nesąmoningai susikuria naujų problemų viduje šeimos. Kam? Galbūt, dėl visa ko, kad būtų pasiruošę…

Tuomet jūs žengiate kitą žingsnį. Jūs imate lyginti save su jūsų pažįstamų ir draugų šeimomis. Iš pirmo žvilgsnio jums atrodo, kad jie gyvenimus sutvarkė geriau, nei jūs. Ir ypač svarbu, kad kai kurias iš jų reklamuoja žurnalas “Stilius” ar dar koks nors. Jie tokie išvaizdūs, materialiai aprūpinti, gražiai susitvarkę buitį ir vaikučiai jų tokie prižiūrėti, gabūs ir paklusnūs… Kaip keista, kad apie tokias “parodomąsias” santuokas jūs netrukus sužinote ką nors netikėto: neištikimybė, skyrybos, ar ne?

Todėl dėmesingiau peržiūrėję jūsų draugų sąrašą, jūs atrandate, kad:

Trečdalis jų – tai vienišos mamos su vaiku;

Trečdalyje vienas ar abu – alkoholikai;

Trečdalis – lyg ir visai nieko.

Pasižiūrėję iš arti į tą “visai nieko” grupę, jūs pastebėsite, kad jų gyvenime nemažai visokių sunkumų: tai mirė kas nors, tai seną motiną slaugo, tai remontas ir statybos, tai vienas išvykęs uždarbiauti į užsienį, tai kitas taip giliai nuėjęs į religiją, kad aplinkiniai jo pasigenda… O kai kur tiesiog slepiamos įvairios problemos. Beje, kai problemos didelės, ryšiai tarp šeimos narių kažkodėl susitvarko – kaip taisyklė, nereikalingi žmonės dingsta, o reikalingi – atsiranda ir suartėja dar labiau.

Todėl susitarkime taip: jūsų šeima – tai tiesiog tokia vieta, kurioje jūs siekiate nebūti vieni. Tačiau tam neužtenka bendros lovos, bendro turto ir bendrų vaikų. Ir neužtenka pastangų. Tam reikalinga, kad kažkas, kas yra daugiau, nei jūs – gamta, Dievas, istorija, įvykiai, gimimai ir mirtys – kad visa tai užkluptų jus ne vienatvėje. Ir tuomet, kai užklumpa, jūs prisimenate, kad šalia jūsų – toks pats užkluptas žmogus… Ir tuomet į jūsų gyvenimą ateina seniai laukta harmonija – jausmas, vienijantis bendrakeleivius…

Olegas Lapinas