Pirmiausiai, tu turi duoti jam smulkias atskaitas apie tai, kaip leidi laiką. Jei tu kažkada praeityje, prieš jį ar santuokos pradžioje turėjai intymių ryšių, tu turi smulkiai jam nupasakoti, kas ten tarp jūsų buvo. Kartais tu imi galvoti, kad tavo vyras mazochistiškai save kankina: kam jam visa tai girdėti? O kartais tu jauti, kad jis sadistiškai kankina tave: jis klausosi tavo istorijų ir pagauna tave ties neatitikimais. Jei vis dėlto tavo pasakojimuose neatitikimų nėra, tai jam dar labiau įtartina. Vadinasi, tu esi tiek gudri, kad sugebėjai sukurti įtikinamą istoriją!

Vyras triumfuoja tuomet, kai atranda, jog buvo teisus. O kaip padaryti, kad jis būtų teisus? Reikia priversti tave tapti neištikima ir tada jo įtarimai pasitvirtins. Priversti tave nusidėti nėra sunku:

• Jis darosi vis labiau ir labiau susirūpinęs, visai tavęs nelinksmina;
• Jis pyksta ant tavęs ir atmuša bet kokį norą su juo būti;
• Jis elgiasi lyg būtų mažas berniukas, o visai ne vyras;
• Jis tampa grubus lovoje;
• Jis verčia tave jaustis kalta ir teisintis;

Anksčiau ar vėliau tu neišlaikai tokio santykio. Ir tuomet šalia tavęs atsiranda bendradarbis, kaimynas ar pažįstamas, kuris elgiasi visai priešingai:

• Draugiškai išklauso tave;
• Nieko iš tavęs nereikalauja, tačiau džiaugiasi tave matydamas;
• Yra vyriškas, nes nerodo jokių pretenzijų ir nekelia jokių pavydo scenų.

Tavo santykiai su tokiu žmogumi tampa tau atgaiva, juolab, kad sekso tarp jūsų dažniausiai nebūna. Tačiau to ir nereikia: susitikdama su tuo vyriškiu tu vis vien imi jaustis kalta. Juk tu negali būti tiek naivi, kad pasakotumei apie šiuos susitikimus savo vyrui. Tu puikiai žinai, kad jis nepatikės, jog jūsų santykiai „nekalti“. Todėl tu jam nieko apie tai nesakai. O kai tu jam nieko nesakai, jo įtarus žvilgsnis ir įdėmi ausis kaip tik pastebi: tu kažką slepi. Jis ima tave sekti ir atranda „neginčijamus įrodymus“. Dabar niekas nepavadins jo paranojiku: faktas tas, kad tu iš tiesų nuo jo slepi savo pasimatymus. O ko tu juos slepi, jei esi nekalta? Aišku, ko: nes tavo sąžinė nešvari.

Negalima sakyti, kad vyrui neateitų prašviesėjimo momentų. Tuomet jis tavęs atsiprašo ir sako, kad myli. Jis net nori, kad tu jam atleistumei. Tačiau ką daryti su „neginčijamais įrodymais“? Jo galvoje sukasi mintis: aš ją taip myliu, o ji mane vedžioja už nosies! Ir čia dar kažkoks draugelis papasakoja jam, kad „visos bobos yra tokios“ ir pakiša jam mintį, kad jis, ko gero yra tave apleidęs lovoje.

Lovoje jis ima elgtis kaip patinas savininkas. Jis užpuola tave ir tiesiog prievartauja. Jaučiasi, kad jis tuo metu ne bendrauja su tavimi, nesimyli, o „dulkina“, kaip kokį daiktą. Kas, žinoma, nesuteikia tau jokio džiaugsmo. Ak, nesukelia? Nepatinku aš tau? – šaukia vyras, – Tai ir eik pas tą savo…

Visas šis procesas yra pakankamai gerai ištobulintas. Vadinasi jis „projekcinė identifikacija“. Tai nesąmoninga mechanizmas, kuriuo tavo vyras padaro štai ką:

• „išprojektuoja“ arba priskiria tau savo paties fantazijas;
• Suvokia jas ne kaip savo fantazijas, o kaip tavo elgesį;
• Nepastebimai stumia tave pasielgti pagal šias fantazijas;
• Gauna patvirtinimą, kad buvo teisus.

Kodėl tavo vyrui gimsta fantazijos apie neištikimybę? Todėl, kad neištikimybės atveju:

• Jis pats gali būti neištikimas („tu nepalikai man kitos išeities“);
• Jis galės tave valdyti („nepamiršk, ką esi man padariusi“);
• Jis galės papildomai susijaudinti klausydamasis („papasakok smulkiai, kaip jis su tavimi mylėjosi“);
• Jis turės progą atgaivinti seną Edipo kompleksą („tu vis vien būsi mano, o ne šio bjauraus senio! “)

Todėl suprask: liguistai pavyduliaujantis vyras seniai nemato tavęs. Jis mato tik tai, ką nori matyti, ir tu atlieki statistės vaidmenį jo pasąmonės surežisuotoje pjesėje.

Ir ką tau daryti? Pirmiausia: JOKIU BŪDU NESITEISINTI!

Pačioje pradžioje, jei dar yra vilčių, kad vyras ateis į protą, tu gali užimti neutraliai užjaučią poziciją:

• „Tau atrodo, kad aš neištikima. Tai nelabai manimi pasitiki…“
• „Ar tik tu pats nesvajoji būti neištikimas?“
• „Žinai, man atrodo, kad tau norsi, kad aš nusidėčiau. Kažin ką tai tau duos?“

O jei situacija nužengė labai toli, jei tavo vyras lieka prie savo įtarinėjimų, tad tau tenka priimti labai sunkų sprendimą. Tu žinai, kokį. Ir žinai, kad po to tau palengvės. Nes žmogui palengvėja, kai jis apgina savo žmogišką vertę.

Olegas Lapinas