Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

GASLIGHTING’AS: KĄ DARYTI, JEI JUMS PERŠA MINTĮ, KAD NESATE ADEKVATŪS

GASLIGHTING’AS: KĄ DARYTI, JEI JUMS PERŠA MINTĮ, KAD NESATE ADEKVATŪSSkaitymo laikas: 6 minutės psichologinės higienos

Egzistuoja populiari idėja, kuri teigia, kad mes matome tiktai tai, ką norime matyti. Ji pagrįsta tuo, kad mūsų dėmesys iš visumos atsirenka kažkuriuos dalykus. Apie tai rašė XIX a. amerikiečių psichologas Viljamas Džeimsas. Šiais laikais minėta idėja yra labai supaprastinama, taigi, ji prarado prasmę. Ir kertinis žodis šiame supaprastinime – TIKTAI.

Jei viskas iš tiesų būtų taip paprasta, mes negalėtume nieko išmokti. Negalėtume nieko naujo suvokti. Pats suvokimo mechanizmas reiškia, kad mes sugebame pažiūrėti į situaciją nauju kampu. Jei mes iš tiesų matytume TIKTAI tai, ką norime matyti, pažiūrėti kitu kampu būtų neįmanoma, tiesa?

Šią idėją karštai pamilo įvairiausio plauko manipuliatoriai. Kaip atskirti žmogų, kuris paprasčiausiai nesutinka su jūsų nuomone nuo manipuliatoriaus?

Kada žmogus nesutinka su tavo nuomone, jis taip ir sako: „Aš nesutinku su tavim, aš kitaip matau situaciją“. Ir čia kalba eina apie savąjį pasaulio matymą ir subjektyvų suvokimą. Tada mes galime bendrauti kaip lygiaverčiai partneriai ar bent jau susipažinti su kitokiu požiūriu.

Kada sakoma „pažiūrėk į save“, „tu matai tai, ką nori matyti“, „tai tavo problema“, lygiavertis bendravimas neįmanomas. Nes vienas iš pašnekovų kalba kaip „tiesos nešėjas“, o kitas priimamas kaip „neadekvatus“.

Žmonėms, kurie susiduria su manipuliatoriais, reikėtų žinoti – jeigu tu kalbi apie kažką, ko kitas žmogus nemato, nenori matyti arba nesuteikia tam reikšmės, tai reiškia vien tai, kad jūsų požiūriai išsiskiria. Tai nereiškia, kad su tavim kažkas ne taip.

Terminas „gaslighting“ plačiai naudojamas psichologijoje. Jis atsirado pasirodžius holivudiniam filmui „Gaslight“ (1944 m.), kuriame pavaizduota minėta manipuliacija. Šis reiškinys santykius dažnai paverčia pragaro kančiomis.

Du pagrindiniai gaslighting’o principai:

1. Jūsų pašnekovas/partneris aiškiai duoda suprasti, kad jūsų požiūris/jausmai/išgyvenimai nėra adekvatūs.

2. Jis neigia, kad tai, ką jūs galvojate/matote/jaučiate yra svarbu.

Neretai manipuliatorius prieina iki kraštutinumų duodamas suprasti, kad jūs – ne visai psichiškai sveikas. Pasitaiko atvejų, kad vaikai mėgina papasakoti tėvams apie savo nuoskaudas, o tėvai pradeda abejoti vaiko psichine sveikata. „Mama, tu juk mane mušei!“ „Ne, to niekada nebuvo. Tu išsigalvoji“.

Vaikai pasijunta beviltiškai dėl to, kad tėvai visiškai neigia savo žiaurumą ar nedėmesingumą, jausmų ignoravimą. Ir vaikai pradeda niršti ar net kelti balsą. O tada manipuliatoriai įjungia antrąją dalį: „Klausyk, mane jau gąsdina tavo būsena. Tu nenormali. Nueik pas psichiatrą“.

Gaslighting’e egzistuoja dvi pagrindinės figūros – Adekvatusis (normalus) ir Nenormalusis (neadekvatus). Adekvatusis paprastai net nesiklauso Nenormaliojo – na ką gi protingo gali pasakyti „ta isterikė“?

Labai dažnai minėtą žaidimą žaidžia vyrai santykiuose su moterimis.
Jeigu vyras bijo stiprių emocijų, tai moteris, kuri jas išreiškia, iš karto nurašoma į Neadekvačiąsias. Kartą troleibuse teko girdėti jauno vaikino žodžius, kuriuos jis pakeltu balsu išrėkė mobiliuoju: „Štai jeigu tu nustotum psichuoti, tai ir problemos nebūtų. Kontroliuok save, ir viskas bus gerai“. Panašu, kad šio jaunuolio pasaulio vaizde egzistuoja tik „psichuojanti draugė“. O visos jos „psichozės“ priežastys susijusios vien tiktai su jos būsena ir jokiu būdu ne su tuo, kad jisai tos draugės nesiklauso ir ją ignoruoja.

„To niekada nebuvo“, „tu išsigalvoji“, „tu viską neteisingai supranti“ – tai dažniausi Adekvačiojo herojaus arsenalo žodžiai. Nes būtent jisai turi „teisingo supratimo“ monopoliją. Adekvatusis neretai visai nereaguoja į partnerės žodžius. Paklausiau, ką ji kalba – ir viskas. Atsikėliau nuo sofos ir nuėjau savais reikalais.

Galų gale moteris, kuriai buvo priklijuota Nenormaliosios etiketė, gali pradėti galvoti, kad su ja iš tiesų kažkas ne taip. Kad ji nuobodi, isteriška, per jautri, nepakankamai seksuali ir pan. Būna klienčių, kurios klausia tiesiai: „O tokia mano reakcija – tai normalu?“

Adekvatusis nebūtinai būna ignoruojantis – jis gali būti „suprantantis“, „atjaučiantis“. Kada žmona išreiškia jam savo nepasitenkinimą, jis gali atsakyti: „Aš suprantu tave. Tu taip kalbi, nes tau depresija. Nueik pas psichiatrą, pasigydyk. Aš apmokėsiu visas išlaidas“.

Štai keletas tipiškų gaslighting’o sumenkinimo ir ignoravimo variantų:

– „Tave tai jaudina – tu ir spręsk“. Jei man asmeniškai viskas gerai, aš nieko nekeisiu. Indėnų problemos šerifo nejaudina.
– “ Netinkamas laikas“. Kada jūs tik užvestumėte kalbą apie savo jausmus, visada tai pasirodo netinkamas laikas, netinkama vieta ir „ne dabar“.
– „Taip, aš supratau“. Tai atsakymas į emocingą atsivėrimą. „Aš supratau“ arba „Gerai“. Ir viskas. Jokių pasekmių.
– „Tikra moteris/vyras taip nesielgia“. Tai reiškia, jeigu tu būtum geresnis/ė – problemos iš viso nebūtų. Dirbk su savim!
– „Aš suprantu, kaip tau blogai“. Vietoj to, kad aptartų su jumis rūpimus klausimus, jis išreiškia neprašytą gailestį ir užuojautą. Kai kurie vyrai labai mėgsta bet kokį moterų nepasitenkinimą suversti PMS.
– „Tu matai vien tik tai, ką nori matyti“. Pokalbis nuo pradinės temos nukreipiamas į asmeninius trūkumus.
– „Tu nori sugriauti mūsų santykius?“ Užuomina į tai, kad bandymai kažką išsiaiškinti viską tik pablogins. Šalia to, kaltininkas jau iš karto žinomas. „Aš juk sakiau“.
– Švelnesnis variantas, kuris labai paplitęs: „Na, kažkiek tiesos tame, ką sakai, yra, bet tu tikrai perdedi, nes tu…“

Ką gi daryti tokiose situacijose, kai jus akivaizdžiai priskiria Nenormaliesiems?

Jeigu jūs santykiuose su kuo nors pradedate jaustis „neteisingi“, isteriški ar sudirgę (akinančiai spindinčių Adekvačiųjų fone) – jūs jau įsitraukėte į tą manipuliaciją, kurios esmė – iškelti save ir į jus suprojektuoti savo trūkumus.

Svarbu atsiminti, kad tarp to, kad jus ignoruoja ir to, kad su jūsų nuomone nesutinka ir sugeba tai argumentuoti – didelis skirtumas. Kitas žmogus turi pilną teisę su jumis nesutikti. Bet jūsų išgyvenimai ar požiūris į situaciją jo akimis nėra susiję su jūsų trūkumais. Galiausiai kiekvienam iš mūsų pasitaiko, kad ignoruojame kitą žmogų ar konkrečiu momentu nesame pasiruošę kažko aiškintis. Nesame idealūs nei mes, nei mūsų partneriai. Skirtumas tas, kad gaslighting’e tai tampa normalu. Tai kasdienybė. Tai nuolatinis fonas.

Tai, kad negalime „prisibelsti“ iki kito žmogaus, iš dalies gali būti mūsų atsakomybė – kaip mes tai darome. Juk dažnai būna ir taip, kad pasirenkame netinkamą bendravimo formą. Bet tai tikrai ne VIEN TIKTAI mūsų problema.

Gaslighting’as nebūtinai kyla iš blogų ketinimų. Jo pagrindas – milžiniška glūdinti pasąmonėje gėda. Pasekmė – atsisakymas priimti savo netobulumą. Ir nesugebėjimas priimti savo atsakomybės dalies dėl kilusios problemos.

Ką daryti?

Atsakymas paprastas – nutraukti santykius, kuriuose nėra vietos jūsų jausmams ir mintims. Susigrąžinti savo vertės jausmą, kuris nukentėjo ilgą laiką trunkančioje situacijoje „problema tavyje“. Nėra jokios prasmės žaisti pagal Adekvačiojo taisykles. Nes jis pripažins jus Adekvačiu tik vieninteliu atveju – jei jūs visiškai kapituliuosite ir atsisakysite jausti bet kuriuos jausmus ir išgyvenimus, kurie yra nepatogūs Normaliajam.

Ir dar – mes iš tiesų matome tai, ką norime matyti. Bet pirmiausia, tas faktas nereiškia, kad mes matome TIKTAI tai. Ir antra… Jeigu mes kažko nematome – visai nereiškia, kad to ir nėra.

Vertė Dalia Lapinienė, autorius Ilja Latypovas.

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
764
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT