Kur dėtis žmogui, kai susivoki, kad esi darboholikas? Ir ne bet kokis, o tas, kuris nori būti tobulas? Visuomet pasiūlantis ką nors padaryti papildomai, visuomet sėdintis po darbo valandų, visuomet besinešantis darbo savaitgaliais… Kai nebelieka visiškai laiko sau, kai nebelieka jokio pasitenkinimo savo atliktu darbu… Jei nepadeda net darbo pakeitimas (nes problemos lieka tos pačios), ar tai jau diagnozė?
Darboholikus ir alkoholikus mūsų pasaulyje sieja nematomi ryšiai. Jie panašūs. Jie – broliai. Kodėl? Labai paprastai – abi grupės kovoja. Darboholikai kovoja su darbu. Alkoholikai – su alkoholiu. Tai tik atrodo, kad „darbas pagauna“arba „degtinė pagauna“. Ne jie pagauna. Tiesiog žmogus – būtybė išdidi. Jis linkęs kovoti su slibinais ir stichijomis. Kai slibinai visi nužudyti, o stichijos laikinai aprimsta, darbas ar stiklinė tampa iššūkiais. Alkoholikas kovoja su stikline: kas ką? Darboholikas su darbu: kas ką?
Visais atvejais nugali darbas ir alkoholis. Bet didvyriai bent pabando pasigalinėti!
Todėl žiūrėkime į šiuos žmones su derama pagarba. Jei tik nesame jų šeimos nariai. Šeimos nariams sunku jausti pagarbą tiems, kas skiria dėmesį kitkam. Tai žeidžia. Šeimos nariams šie polinkiai tampa pragaru. Ir nė kartą kelia mintį išsiskirti.Tačiau:
- Gyvendama su alkoholiku moteris negali jo mesti, nes „kur jis be manęs dėsis?“
- Gyvendama su darboholiku moteris negali jo mesti, nes „kur aš be jo dėsiuos?“
Abejais atvejais mes matome priklausomybę – alkoholiko žmona negali palikti vyro likimo valiai, darboholiko žmona negali pasilikti be vyro pinigų likimo valiai. Nes abiem atvejais problematiški sutuoktiniai atneša tam tikros naudos. O kodėl iš viso jie kelia problemų?
Alkoholikai:
- Namuose netvarkingi, apsileidę, nešvarūs, atstumiantys;
- Jie kimba, pavyduliauja, erzina, plūstasi, mušasi;
- Jie neatneša pinigų, o prageria;
- Jie negali turėti normalių lytinių santykių;
- Jie ignoruoja šeimos narių poreikius ir būna egoistai.
Darboholikai:
- Priekabūs, reiklūs, nedėmesingi šeimai;
- Jie retai būna namuose, o parėję namo nori tik poilsio ir vienatvės;
- Jie mano, kad viską lemia jų pinigai;
- Jie negali turėti normalaus lytinio gyvenimo;
- Galų gale jie irgi tampa egoistais.
Matote, nors išoriškai vieniyra lyg ir netvarkingi, o kiti – tvarkingi, galų gale abi grupės labai supanašėja. Būtent – jie ignoruoja savo artimus. Jie taip atsiduoda kovai, kad žmoniškiems santykiams pasidaro netinkami.
Tačiau nežiūrėkime į juos tik šeimos narių akimis. Pastatykime pagaliau žmogaus didybę aukščiau už smulkiaburžuazinę miesčionišką laimę. Nes „Žmogus – tai skamba išdidžiai!“ (M.Gorkis).
O kas sakė, kad visi žmonės skirti šeimai? Kai kas skirtas pasauliui. Pakartokime. Ir alkoholikai, ir darboholikai yra pragaras šeimai. Tačiau jie yra kovotojai. Jie meta iššūkį. Jūs vis dar nesupratote, kaip?
Nagi labai paprastai.Ne alkoholikasišgeria, o toliau – stop. Negali. Jei bandys, jamdarysis bloga, jis vems. Ar jis – didvyris? Ne… Nuobodus toks pilietis. Alkoholikas gers ir gers. Iš pradžių jam irgi būna bloga, tačiau vėliau jau nebe. Ir visi aplinkui patenkinti pasakys: šaunuolis, daug gali išgerti. Jam plos. Jis taps didvyriu. Bendrija sakys: bravo, vyras! Daug gali išgerti.
Ne darboholikas darbe pamato krūvą neatsakytų e-meilų. Jis padaro, ką gali, kitką atideda rytdienai ir eina namo. Šeima tokį myli. Jis atneša į namus laimę. Bet ar jis didvyris? Ne. Ar jį gerbs vadovybė? Ne. Eilinis toks „peška“. O darboholikas? Jis sukanda dantis ir puola dirbti! Jis nemiega, jis neina namo, jis dirba. Jam neliks neatsakyto e-meilo! Jis aria! Neseniai per radijo sveikinimų ir pageidavimų koncertą aš netgi išgirdau: „esu dėkingas savo tėvui už tai, kad išmokė mane arti“. Ar gerbs tokį vadovybė? Taip. Bravo, vyras – sakys. Daugiau tokių reikia.
Matote, alkoholikus ir darboholikus palaiko tose vietose, kur moka gerbti žmogaus pastangas. Jų tik negerbia šeimose. Bet šeima – tai smulkiaburžuazinis miesčioniškas lizdas. O visuomenė, kolektyvas, bendrija – tai jėga. Žmogus ieško vietos, kur jį gerbia. Ratas užsidaro – toliau nuo namų, kur tavęs negerbia ir arčiau ten, kur gerbia. Ir kai jie numiršta, jie numiršta drąsiųjų mirtimi. Ir lieka draugų atmintyje didvyriais.
Norite, kad būtų atvirkščiai? Pradėkite gerbti alkoholikus ir darboholikus namuose, šeimose! Duokite jiems medalius: „už kovą su alkoholiu“. Ir ordiną – „už nesibaigiantį darbą“. Ir sutikite juos namuose stovėdami ir atiduodami pagarbą.
Ne, yra dar pasaulyje žmonių, puošiančių Žmogaus vardą!
Olegas Lapinas