Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

AR MOKI TIKĖTI ?

AR MOKI TIKĖTI ?Skaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

Kalbėti apie tikėjimą šiais laikais nėra gero skonio ženklas. Gero skonio ženklas – kalbėti apie technologijas. Tai reiškia, kad jei tu ko nors gyvenime nori – sveikatos, turto, meilės, pripažinimo, pasitikėjimo savimi, niekas tau nepasakys – tikėk.

Tau paaiškins, kokios yra sveikatos, turtėjimo, meilės, pripažinimo ir pasitikėjimo savimi technologijos. Apie tai tu galėsi perskaityti bet kuriame moteriškame žurnale, o knigyne tu rasi visą skyrių, kuriame puikuojasi dešimtys verstinių knygų apie sėkmės technologijas. Ir kai tu kalbiesi su drauge apie tai, ko jums gyvenime trūksta, jus žymiai labiau domina klausimas „kaip?“, nei klausimas „ar mes tuo tikime?“.

Tačiau tai nereiškia, kad neįmanoma išmokti būti sveikam, užsidirbti, mylėti, sėkmingai gyventi ir jaustis pasitikinčiai. Tokios technologijos iš tiesų egzistuoja ir „gyvenimo būdo konsultantai“, „koučingas“, NLP bei pozityvaus mąstymo įgūdžiai iš tikrųjų veikia. Tačiau kaip ir viskas gyvenime, šios technologijos turi savo kainą. Kuri nesusiveda į konsultacijos, seminaro ar knygos kainą. Reikalas netgi ne tame, kad kartais gauti pokyčiai būna per daug trumpalaikiai, o po jų ateina „pagirios“. Ne, naudodamasis technologijomis, tu gali ir nesulaukti „pagirių“, tačiau sumoki papildomą kainą – tu padidini pasitikėjimą mokslu, arba knygos autoriumi arba treneriu, tačiau sumažini savo tikėjimą gyvenimu. Tai reiškia, kad tu imi manyti, jog gyvenime viskas paklūsta tavo meistriškai pastangai vaizduotėje, mintyse ar specialiame dėmesio fokusavime atrasti norimą rezultatą. Tačiau tikėti gyvenimu – reiškia mokėti susitaikyti su tuo, kas yra, nebandant gyvenimo keisti, t.y. pamirštant apie rezultatą. Toks tikėjimas kartais kainuoja brangiau, nei technologijos, bet ir duoda nepalyginamai daugiau. Jo paslaptis – susitaikymas, atsisakymas siekti rezultato ir vietoje to – didelis pasitikėjimas nematomais dalykais. Tu laimėsi labai daug, jei tavo širdyje gyvens gilus įsitikinimas, kad bus tai, kas turi būti ir, jei tau labiau patinka šiuolaikinė kalba, priimsi tai, kas yra. Tu netgi būsi sėkmingesnis už tą, kas įvaldė „sėkmės technologiją“. Taip, ir už Trampą, ir už Napoleoną Hill‘ą. Ir už vienuolį, pardavusį „Ferrari“.

Priimti kažką – reiškia atsisakyti technologijos, nes technologija išeina iš to, kad tu kažką keiti siekdamas rezultato.

Štai tu nueini pas psichologę ir pasakoji jai apie savo nuolatinius konfliktus su draugu (vyru, vaiku, anyta ir t.t.). Iš psichologės tu tikiesi technologijos – ji turi paaiškinti tau, ką tu turi padaryti, kad tavo konfliktai užgęstų. Tu nori, kad tai įvyktų kuo greičiau ir kainuotų tau mažiau nervų. Kitaip tu tiesiog neitumei pas specialistę, nes tau atrodo natūralu, kad ji labiau už tave išmano, kaip reikia elgtis konfliktų metu. Taigi, tu ateini vienkartinei konsultacijai. Ir lauki paaiškinimo, atsakančio į tavo klausimą: „kaip tai padaryti ?“

Psichologė yra profesionali psichoterapeutė ir elgiasi profesionaliai: ji neduoda tau patarimo, bet tiesiog supranta bei priima tavo jausmus. Kitaip gali atsitikti, kai ji duoda tau bevertį patarimą. Ir netgi jei psichologė iš tiesų ima, pasako tau dalyką, kuris tau atrodo įdomus ir netikėtas, jis greitai praranda savo vertę. Taip gražus akmenukas, rastas upelio dugne, išdžiūsta ir praranda savo grožį. Šis stebuklingas patarimas nueina į tavo atminties „atsargas“, tačiau tu kažkodėl niekaip juo nepasinaudoji. Maža to, tavo santykius su draugu išsprendžia kažkoks kitoks, nenumatytas, tačiau tavo pačios atrastas žodis, veiksmas, ar aplinkybė. Ar tu po to gailiesi, kad lankeisi pas psichologę? Dažniausiai, ne. Nesvarbu, ką ji sakė – juk ji priėmė tave su tavo jausmais ir palaikė tavo tikėjimą, kad problema išsisprendžia. Žinoma, jei tu nuėjai toliau už konsultaciją ir pradėjai psichoterapiją, priėmimo ir tikėjimo neužtenka – profesionalas iš tiesų geriau už draugę ir tave pačią gaudosi tavo pasąmonės mechanizmuose, ypač psichologinėje gynyboje, jis žino, kaip palaikyti terapinį procesą ir be jo tu nenustotumei apgaudinėti savęs, o apgaudinėti save mes visi mokame labai gerai. Tačiau jei iki psichoterapijos nenueita, tau užtenka profesionalo priėmimo, supratimo ir tikėjimo, o sprendimą tu atrandi pats.

O štai tu išgyveni skaudų praradimą, išėjo mylimas žmogus, mirė artimasis, tu pats praradai dalį savęs per operaciją. Ir tu nerandi sau vietos iš sielvarto, o kartais tu tiesiog nenori gyventi, tave kamuoja įvairūs negalavimai, kurių negali pagydyti vidaus ligų gydytojai. Tu ieškai netgi ne palengvėjimo, ne paguodos. Tave veda natūralus noras atstatyti dalį savęs, grįžti į gyvenimą, palengvinti savo kančią. Ir tave traukia atgal praeitis. Todėl tu prašai „ištrinti“ iš atminties praeitį, nes tau per skaudu ją prisiminti. Techniškai tai iš dalies įmanoma, tačiau profesionalus pagalbininkas neskuba iš tavęs atimti tavo skausmą. Jis tiki, kad tau reikia jį išgyventi. Toks požiūris atrodo žiaurus, tačiau nematoma jėga, kurios dalys yra gyvybė ir mirtis reikalauja ne kovos, ne technologinio sprendimo, ne bandymo užsimiršti. Ypač kalbant apie prarastus žmones. Kaip tik čia labiausiai ir reikalingas tikėjimas. Tai, iš kur mes visi atėjome ir kur visi išeisime, tai didelė paslaptis, ir netgi žadami technologiniai sprendimai („mes atgaivinsime visus mirusiuosius“, „mes susileisime kamieninių ląstelių ir nemirsime“, „ mes atkursime mirusio žmogaus sąmonės kompiuterinę kopiją“) vargu ar atneš mums sielos ramybę. Visai gali būti, kad šie bandymai anksčiau ar vėliau nusiseks. Tačiau kopija neprilygs originalui, nes kopijos vertė yra juokingai maža. Taigi, panašu, kad čia vėl reikalingas susitaikymas, pagarba gyvenimui ir mirčiai, o ne bandymai bet kokia kaina išpildyti savo norą gražinti tai, kas buvo.

Štai ir gaunasi, kad paviršutiniškai žmogui gali padėti įvairios technologijos. Ir ačiū joms už tai. Tačiau norint gilių pokyčių žmogui gali padėti tikėjimas. Todėl neskubėkime juoktis iš tūkstančių jaunų žmonių, kurie Vilniuje pakeliui į mokslo buveinę – Universitetą – Katedros aikštėje būtinai apsisuka „stebuklo“ rate. Tai, žinoma, labai mažas tikėjimas, labiau panašus į prietarą, tačiau ačiū ir mažam tikėjimui, kai didelio nėra. Ir kasdieniams konfliktams su artimaisiais, ir praradimo skausmui, ir kitoms negandoms taip pat ačiū. Jie kai ko mus išmoko. Pavyzdžiui, kad tik po darganos mes labiausiai džiaugiamės giedru dangumi.

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
520
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT