Pažiūrėkime, kada su seksu viskas tvarkoje, o abipusės meilės nėra. Tai būna, pavyzdžiui, tuomet, kai:

Moteris įsimylėjo laisvą, nepriklausomą vyriškį, jie mylisi, o jis bijo prie jos prisirišti, ją atstumia, o galų gale ir meta. Jai,- atsidūsta žmonės,- rūpi meilė, jam tik seksas.

Jaunuolis pamilo sekso mėgėją, kasdien dovanoja jai gėles, o ji juo bodisi ir miega su kitais. Jam,- pastebi aplinkiniai,- rūpi meilė, jai tik seksas.

Stebint juos kyla išvada: visiška laisvė, kuri, pavyzdžiui, taip patraukia vyruose moteris, tarsi užprogramuoja nelaimingą meilę. Juk jei vyriško patrauklumo paslaptis yra laisva nepriklausoma asmenybė, o įsimylėjimo esmė – prisirišimas, tai moteris įsimylėdama tokį vyriškį, pati pjauna šaką, ant kurios sėdi. Arba tas vyriškis ir toliau lieka jai patrauklus ir nepasiekiamas – laisvas, nepriklausomas! Arba jis pats ją įsimyli, prisiriša prie jos ir tampa jai nebeįdomus.

Tiesa sakant, ir atvirkštinis variantas yra labai įmanomas. Moteriško seksualumo paslaptis – gundymas, t.y. žaidimas. Jei moteriškė negundo, nekoketuoja, nežaidžia, o elgiasi kraštutiniai laisvu būdu, ji vyro akyse “suvyriškėja”. Todėl aktyvios feministės dažnai ir atrodo vyrams neseksualios. Bet juk priklausomos moterys anksčiau ar vėliau ima siekti laisvės! Jei moteris yra labai rūpestinga, motiniška, mylinti ir prieraiši, ji taip pat neatrodo vyrui seksuali. Juk neatrodo seksuali normaliam vyrui Švenčiausioji Mergelė Marija, tiesa? Vyrams seksualios moters pavyzdys – nusidėjėlė Magdalena arba ragana. Pažiūrėkite bet kokį erotinį šou. Kokia yra jos herojė? Ji turi savyje ir gundymo, ir agresijos. Žinoma, pasisotinęs su tokia seksu realybėje, arba tik fantazuodamas apie ją vyras anksčiau ar vėliau ima ilgėtis meilės. Jam norisi ir mylinčios, rūpestingos žmonos, ir geros motinos – Madonos savo vaikams. Kažin ar seksuali raganaitė tam labai tinka…

Todėl vyrai neretai svyruoja tarp dviejų moterų tipų – tarp Madonos ir mergšės. Tarp sekso ir meilės, nelabai mokėdami nukreipti abejus jausmus ir potraukius į vieną vienintelę moterį.

Moterims ši situacija taip pat pažįstama, kai jos pameta galvą dėl kokio nors “pašlemėko”, nors turi ištikimą, rūpestingą vyrą. Vargu ar gali jos pateisinti savo elgesį, jei vyras būtų donžuanas, alkoholikas, sadistas ir impotentas, tai kitas reikalas. O taip… gal hormonų audra čia kalta?

Kartais, kai mergina dar tik pradeda įsimylėti, jai patinka būtent chuliganiški jaunuoliai, t.y. laisvi ir nepriklausomi. Vargu ar galima tai aiškinti hormonais, nes lytinius hormonus gamta sugalvojo giminei tęsti. Kažin ar giminei tęsti labiau už rimtą ir ištikimą jaunuolį tinka nepastovus chuliganas. Įtikinamiau atrodo idėja, kad tiesiog vyriškas seksualumas merginos sąmonėje ir pasąmonėje siejasi su laisve. Laisvas, valingas, nepriklausomas – štai ir vyriškas. Princas juk ant balto žirgo būna, o baltas žirgas siejasi su beprotišku jojimu prerijose. Jei princas priklausomas – su buteliu rankose, su mamyte už parankės, su pinigų uždirbimo manija – ar jis atrodo merginoms seksualus? Ar labiau atrodo nevyriškas ir apgailėtinas?

Kažkas panašaus atsitinka ir ištekėjusiai moteriai, kuriai “apsuko galvą” koks nors donžuanas. Čia ne hormonų audra. Tiesiog jos mylintis, rūpestingas ir nusakomas vyras, matyt, taip smarkiai prisirišo prie darbo, alaus, televizoriaus, šeimos, žmonos, vaikų, kad tapo moters akyse priklausomu! Jis prarado vieną iš vyriško seksualumo bruožų – laisvę ir nepriklausomybę. Ir nesvarbu, kad žmonai kaip tik norėjosi ištikimo, šeimai atsidavusio vyro! Ir kas iš to, kad moteris pati augino iš Princo šeimos žmogų! Jai pavyko. Tik vyro seksualumas ėmė blankti prieš kito tikro Princo žavesį.

Kokia iš to seka išvada? Viena išvada: meilė ir atsidavimas savo kraštutinumuose dažnai nesiderina su seksualiniu žavesiu. Kita išvada: meilė ir seksas imtų derintis, jeigu meilėje išliktų laisvės ir žaidimo, o sekse išliktų rūpesčio ir gerumo

Teoriškai tai reiškia, kad viena vertybė neturėtų išstumti kitos, o žmogus pabandytų vieną prie kitos priderinti ir netgi liesti joms susilieti. Įdomu, kad psichoanalitinėje teorijoje nėra atskirai nei “meilės santykių”, nei “seksualinių santykių”. Yra tiesiog “libido”, tiesiog “ryšys”, tiesiog “objekto žavesys” (arba “kateksis”). Vadinasi, bent teoriškai šiuos dalykus susieti galima. O praktiškai?

Labai paplitęs, nors ir ne idealus reiškinys – viena iš šių vertybių tenkinama fantazijose. Vyras myli žmoną, bet žiūri pornografiją. Žmona mylisi su vyru, bet svajoja apie Princą. Ar tai viskas, ko gali pasiekti žmonės?

Į šį klausimą atsako taip vadinamos “pasenusios laimingos poros”. Jos kažkaip sugeba išlaikyti ir meilę, ir seksualumą. Teoriškai išaiškinti tai nėra labai paprasta, nes laimę apskritai nedažnai pavyksta paaiškinti teoriškai. Tačiau dėl visa ko mes galima padaryti tokį eksperimentą.

Ištieskime kairį delną ir įsivaizduokime jame mūsų seksualines fantazijas – pačias gašliausias, kokios tik gali būti. Moterims papildoma sąlyga – čia turi būti įsivaizduojami visiškai laisvas vyriškis ir visiškai laisva moteris.

Ištieskime dešinį delną ir įsivaizduokime jame mūsų meilę, prieraišumą, rūpestį. Moterims papildoma sąlyga – įsivaizduoti motiniškumo idealą.

O dabar suglauskime kartu delnus perpynę pirštus! Ir užsimerkę pabūkime minutę su tuo nauju jausmu, kuris atsiranda mūsų viduje, kai kažkas su kažkuo jungiasi.

O toliau žiūrėkime, kas gausis. Kartais žmonių gyvenime atsiranda problemų. Ne tik su seksu ar meile – ir su pinigais, ir su sveikata. Tačiau praktika rodo, kad mūsų problemos kažkaip ir sprendžiasi. Greičiausiai dėl to, kad mes kažką su kažkuo laiku sujungiame…

Olegas Lapinas