Kita draugė, rašytoja, neseniai publikavo drąsų esė apie kitą netinkamą jausmą. Kai po kankinančios ligos mirė jos tėvas, mano draugę apėmė laimės jausmas. Bet žmonės perskaitę jos esė internete, apipylė ją baisiais komentarais. Juk TAIP NEGALIMA JAUSTIS. Betgi mano draugė jautėsi būtent taip, nepaisant to, kad ji dievino savo tėvą ir labai juo rūpinosi. Ji jautėsi laiminga dėl jo ir dėl savęs, nes pasibaigė jo kančios. Ir vietoj to, kad ji nutylėtų apie šį NETEISINGĄ JAUSMĄ, ji atvirai papasakojo apie tai. Aš didžiuojuosi jos drąsa.

Dar vienas draugas po daugelio metų prisipažino: „Aš nekenčiu Kalėdų. Visada jų nekenčiau. Daugiau jų nebešvęsiu! TAIP NEGALIMA!

Draugas nustojo skaityti naujienas ir aptarinėti politiką, nes sukaupė drąsą ir pasakė: „Jei atvirai, man visa tai nebeįdomu. TAIP NEGALIMA!

Vienas draugas pasakė man: „Žinai, kalbama, kad mirties akivaizdoje niekas dar nesiskundė, kad pernelyg mažai laiko praleidžia darbe. Nes šeima ir draugai daug svarbiau. Tai štai, aš būsiu pirmas. Aš dievinu savo darbą, jis suteikia man daug džiaugsmo. Aš darbe ilsiuosi.“ KĄ? TAIP NEGALIMA!

Mano draugė galvojo, kad ji kraustosi iš proto, kai pajuto netikėtą didžiulį palengvėjimą – jos vyras išėjo po dvidešimties „geros santuokos“ metų. Ši draugė buvo labai atsidavusi šeimai, pasitikėjo vyru ir buvo jam ištikima – bet jis paliko ją. Ji privalo kentėti! Ji turi jausti, kad ją išdavė, įžeidė, pažemino! Yra gatavas scenarijus, kaip turi jaustis gera žmona, kai vyras nusprendžia su ja išsiskirti – bet ji išvengė šio scenarijaus. Ji jautė vien džiaugsmą dėl netikėtai ją užplūdusios laisvės. Jos šeima buvo susirūpinusi. Juk mano draugė JAUTĖ KAŽKĄ NE TAI. Jie norėjo nupirkti jai tablečių ir nuvesti ją pas gydytoją.

Kartą mano mama prisipažino, kad laimingiausias jos gyvenimo laikotarpis prasidėjo tada, kai mes su seseria išvažiavome iš namų. KĄ TAI REIŠKIA? Mamai turėjo prasidėti tuščio lizdo sindromas ir ji turėjo labai kankintis. Bet mano mama ištuštėjus namams nuėjo šokti džigą. Visos mamos kentėjo, o ji norėjo dainuoti kaip paukštis. Suprantama, ji niekam apie tai nepasakojo. Ją iškart palaikytų bloga mama. Gera mama nesidžiaugia laisve nuo vaikų. TAIP NEGALIMA! Ką pasakys kaimynai?

Ir dar viena istorija desertui: mano draugui buvo diagnozuota mirtina liga. Jis mylėjo gyvenimą labiau nei kas nors kitas. Ir pirmoji jo mintis buvo „Ačiū dievui“. Šis jausmas nepranyko. Mano draugas buvo laimingas. Jis jautė, kad viskas teisinga ir viskas greitai baigsis. Jis gulėjo mirties patale. Mano draugas turėjo jausti baimę, pyktį, skausmą, nusivylimą. Bet jis galėjo galvoti tik apie tai, kad daugiau dėl nieko nereikia jaudintis. Nei dėl santaupų, nei dėl pensijos, nei dėl sudėtingų santykių. Nei dėl terorizmo, nei dėl visuotinio atšilimo, nei dėl garažo stogo remonto. Jam nereikėjo jaudintis net dėl mirties. Jis žinojo, kaip baigsis jo istorija. Jis buvo laimingas. Ir išliko laimingas iki savo gyvenimo pabaigos.
Šis draugas man pasakė: „Gyvenimas nėra paprastas dalykas. Netgi pats geriausias gyvenimas. Mano gyvenimas buvo geras, bet aš pavargau. Laikas išeiti iš vakarėlio. Aš pasiruošęs.“ IR KAIP JIS TAIP GALI? Gydytojai tvirtino, kad jis yra šoko būsenos ir bruko jam straipsnius apie sielvartą. Bet jis nebuvo šoko būsenos. Šokas – būsena, kai nėra jausmų. O jis jautėsi laimingas. Gydytojams tai nepatiko, nes tai NETEISINGAS JAUSMAS.

Mielieji, aš noriu, kad jūs leistumėte jausti sau tai, ką iš tiesų jaučiate – o ne tai, kas yra primetama jums kaip teisingas jausmas.
Aš noriu, kad jūs remtumėtės savaisiais jausmais ir pojūčiais.
Aš noriu, kad žodžiai JAUSTI KAŽKĄ NE TAI keltų jums juoką, o ne gėdą.
Mano draugas Robas pasakojo, kaip jis savo terapeuto klausė: „Ar normalu, kad aš taip jaučiuosi?“ , o šis ramiai jam atsakė: „Ech, Robai… nieko normalaus jau seniai nebėra“.
Mano gyvenime taip pat jau seniai nėra nieko normalaus. Ir aš nesiruošiu kentėti ir gėdytis dėl to, kokie jausmai mane aplanko.
Jeigu aš laiminga, mano laimė man teisingas ir tikras jausmas.
Jei aš sielvartauju, mano sielvartas man teisingas ir tikras.
jei aš myliu, mano meilė man teisinga ir tikra.
Niekam nėra geriau nuo to, jei aš verčiu save galvoti, kad jaučiu kažką kita.
Būkite vientisi. Jauskite tai, ką jaučiate.
O visa kita – KAŽKAS NE TAI. Jums.

Elizabeta Gilbert

Vertė Dalia Lapinienė