Mėgstamas darbas – puiku ir labai skanu. Mėgstamas darbas nuo 7 iki 23 visą savaitę – tai jau kažkaip nebeskanu. O toks krūvis visus metus – feee… Neapykanta ir pasišlykštėjimas. Anksčiau ar vėliau geras specialistas pradeda daugiau dirbti negu ilsėtis. Ir atsiranda persisotinimas, kuris gali sukelti pasišlykštėjimą mėgstamu darbu, jeigu tik laiku nesustosime.

Artimas žmogus – nuostabu ir labai skanu. Artimas, su kuriuo tu visada geri, valgai ir netgi į tualetą kartu vaikštai – pradeda dusinti, kelti pasibjaurėjimą. Kokia dar meilė? Ir čia prisieina brautis per kaltės brūzgynus ir nustatyti ribas. Ieškoti momento, kada SKANU perauga į NESKANU, kol visa tai nevirto pasibjaurėjimu.

Seksas – stebuklinga, jaudina, traukia. Bet netgi su labiausiai tinkančiu partneriu ateina persisotinimas, kada jau nebeskanu. O jei dar prisimatuojame koncepciją, kad sutuoktiniai visada turi šeimyninę „sekso pareigą“, tai gynybinės kūno reakcijos neprisieina ilgai laukti. Kas antra šeimyninė pora patiria pasišlykštėjimą vienas kitu. Ir čia yra išeitis. Ta išeitis – reguliuoti kokybę, kuriant distanciją.

Svarbu pajusti dozę, po kurios jau gana. Ar netgi tą pereinamąją teritoriją, kurioje darosi NE TAIP SKANU ir prasideda jau NESKANU, o po to pavirsta į ŠLYKŠTU. Idealiu atveju vertėtų sustoti prieš NE TAIP SKANU.

Štai, pavyzdžiui, valgote jūs pirmą kartą birželio mėnesį trešnes… Iš pradžių kemšate į burną prinokusias uogas saujomis, lūpomis teka sultys ir jūs ryjate beveik nekramtę. Mmmm…. Nuostabiai skanu. Po kurio laiko įsimetate į burną po dvi uogytes, ir jums jau ne taip skanu. O po to automatiškai valgote po vieną. Ir greitai pajuntate prikimštą pilvą ir trešnių skonio gumulą gerklėje. Ir štai, jūs valgote vis lėčiau, o jūsų mintys jau penketą minučių sklando kitoje vietoje. Ir jūs net nepastebite, kaip pamažu atsiranda pasišlykštėjimas. Tai ir yra tas momentas, kada vertėtų sustoti, jeigu nenorite, kad trešnės pradėtų kelti jums pasibjaurėjimą.

Tiksliau pasakius, trešnės netampa pasibjaurėtinos. Jos tokios pat puikios, kaip ir artumas, seksas ar įdomus darbas. Tai jūs rizikuojate prisikimšti iki šleikštulio. Taigi, užbaikite anksčiau.

Taip išeina, kad gyvenimo, meilės ir malonumo KOKYBĘ kontaktuojant su pasauliu REGULIUOJA PASIŠLYKŠTĖJIMO JAUSMAS. Kada jis pradeda augti, laikas padidinti distanciją, kol nuostabūs dalykai netapo nuodingi.

Ir čia nekalbama apie tai, kad tai blogai. Niekas nesako, kad trešnės – tai siaubinga arba seksas – nuobodu. Tiesiog tam kartui jau gana.

Mūsų natūrali prigimtis pati apriboja apimtį, greitį ir jėgą. Pagarba prigimčiai ir jos riboms padeda mums pajusti, koks vertingas laikas, kurį mes iš tiesų galime praleisti drauge. Ir kokie vertingi tie jausmai, kuriuos galime išgyventi, kol dar nepradėjo kilti natūrali pasišlykštėjimo jėga siekdama padidinti atstumą. O atstumas mums reikalingas tam, kad galėtume visa tai suvirškinti ir pasiruošti naujam susitikimui.

Vertė Dalia Lapinienė, autorė Aglaja Datešidzė.