Štai kiek save prisimenu, visada norėjau būti laisvas ir nepriklausomas. Ir galų gale aš toks tapau. Man prireikė daugybės metų, bet aš savo svajonę įgyvendinau.
Žingsnis po žingsnio aš atsisakinėjau savo gyvenime visko, kas ribodavo mano laisvę. Darbo, kuriame man reikėdavo paklusti. Žmonių, kurie mažai man duodavo, bet iš manęs reikalaudavo daug. Pareigų, kurios realybėje pasirodė ne tokios jau ir būtinos.
Ir štai, vieną vakarą aš netikėtai supratau, kad pagaliau pasiekiau savo tikslą. Aš buvau nepriklausomas, absoliučiai laisvas.
Ir absoliučiai vienišas.
Aš iššvaisčiau daugybę metų siekdamas laisvės. Bet kuomet aš žingsnis po žingsnio atsikračiau visko, kas varžė mano laisvę, paaiškėjo, kad mano gyvenime neliko nieko, dėl ko būtų verta gyventi. Tą vakarą tuščiuose namuose aš supratau, kad daugybę metų aš vaikiausi miražą. Apie kokią laisvę ir nepriklausomybę gali eiti kalba, jeigu visas mano gyvenimas, kiekviena jo minutė – tai nuolatinė priklausomybė nuo kitų žmonių? Ir ne tik mano gerovė, bet netgi pats mano egzistavimas kiekvieną sekundę priklauso nuo žmonių, kurių daugumos aš net nesu sutikęs.
Netgi kai aš einu per gatvę, mano gyvenimas priklauso nuo žmonių, kurie sėdi savo automobiliuose prie šviesoforo.
Kada aš keliauju, mano gyvenimas priklauso nuo pilotų ir oro dispečerių, o taip pat nuo konstruktorių, kurie sukūrė lėktuvą ir nuo pavargusios mieguistos merginos penktą budėjimo valandą įsmeigusios akis į bagažo skanerio ekraną.
(Ne)priklausomybė – tai mitas. (Ne)priklausomybė neįmanoma dėl to, jog neįmanoma būti atskiram. Mūsų auklėjimas priklauso nuo tėvų ir mokytojų. Karjera – nuo vadovybės ir bendradarbių. Sveikata – nuo kavinės, kurioje aš nusprendžiau užkąsti, virėjo. Finansinė gerovė – nuo klientų, partnerių ir užsakovų. Netgi tai, ar aš apskritai atsirasiu šiame pasaulyje, priklausė nuo lengvai išgėrusio akušerio, kuris priėmė mano mamos gimdymą.
Ir galime kiek tik norime svajoti apie tai, kad sutaupysime pinigų ir pabėgsime į tropinį rojų, pakeisime gyvenamąją vietą arba socialinę padėtį. Bet praktiškai tai reiškia, kad mes priklausomybę nuo vienų žmonių pakeisime priklausomybe nuo kitų. Aš visą laiką, kiekvieną sekundę priklausau nuo kitų žmonių, išorinio pasaulio ir aplinkybių. Nuo šios priklausomybės neįmanoma pabėgti, neįmanoma pasislėpti vienuolyne, oloje arba atsitverti nuo jos pinigais. Todėl, kad ta priklausomybė ir yra gyvenimas.
Daug metų iššvaisčiau, kad tapčiau laisvas ir nepriklausomas. Ir štai, ką aš supratau. Laisvė atsiranda ne dėl to, kad tampi nepriklausomas. Tai neįmanoma.
Laisvė atsiranda, kuomet mes priimame, kad mes visiškai ir nuolatos priklausome nuo supančių mus žmonių. Laisvę atneša ne nuolatiniai bandymai pabėgti nuo priklausomybės, o nuoseklus mokymasis gyventi priklausant nuo kitų žmonių. Šio gebėjimo neretai tenka mokytis visą gyvenimą. Ir galimas dalykas, tai vienas svarbiausių dalykų, kurių mes mokomės.
Visa gyvenimo prasmė slypi tame, kad mes priklausome nuo kitų žmonių ir mus su jais sieja tvirtas ryšys. Tai atneša ir daug džiaugsmo, ir daug skausmo. Šis ryšys negali nutrūkti. Nes būtent tas ryšys, tas skausmas ir tas džiaugsmas duoda mums galimybę vystytis.
Apskritai, žinote, vis dėlto yra vienas būdas greitai pasiekti laisvę ir nepriklausomybę. Jis gana paprastas ir lengvai prieinamas.
Būti nepriklausomam – tai reiškia nieko nemylėti. Nes labiausiai mes priklausome nuo tų, kuriuos mylime.
Vladimiras Jakovlevas
Vertė Dalia Lapinienė