Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Pulsacijos
  • Testai apie tave
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

APE ARTUMĄ, PYKTĮ IR PASIŠLYKŠTĖJIMĄ

APE ARTUMĄ, PYKTĮ IR PASIŠLYKŠTĖJIMĄSkaitymo laikas: 2 minutės psichologinės higienos

Dažnai pasitaiko, kad mes taip mylime kitą žmogų, jog nustojame būti su juo sąžiningi. Kai supykstame, savo pyktį slopiname arba niekaip jo neparodome. Slepiame nuoskaudas.

Tylime apie tai, kas neramina ar skaudina. Nekalbame nei apie tai, ko daugiau nebenorime, nei apie tai, kas patinka. Apie tai, kad mums jau nebeskanu. O galbūt niekada ir nebuvo skanu.

Ir pradedame gėdytis, kad nebepatiriame malonumo bendraudami.

Siekdami išsaugoti artumą, mes atmetame visa tai, kas, mūsų supratimu, gali mus atitolinti vieną nuo kito. Paliekame tiktai šypseną ir mielą burkavimą.

Likimo ironija – būtent tai mus ir išskiria.

Viduje kaupiasi pyktis ir jis pavirsta įniršiu, kurio nebesugebame suvaldyti. Viduje kaupiasi nuoskaudos ir jos tampa gumulu gerklėje, kuris yra per didelis, kad galėtume jį nuryti. O vėliau visa tai išsilieja galinga srove, kuri sugriauna visa, kas pasitaiko mūsų kelyje. Ir nuolatinis abipusis artėjimas vienas kito link sukelia pasišlykštėjimą, kuris kyla, kada persisotiname glamonių šiluma, saugumu ir švelnumu (taip, šitai taip pat atsitinka).

Ir būtent tą akimirką pradedame tolti vienas nuo kito. Nutolti ir prarasti. Patiriame sielvartą, išsiskyrimą ir neviltį – rodos, padarei visa, ką galėjai, kad tik išsaugotum santykius, o gavai priešingą rezultatą.

Viskas subyra ne dėl išorinių priežasčių. Tai atsitinka dėl to, kad apsinuodijame tais jausmais, kurie, natūraliai juos išgyvenant, padeda lengvai reguliuoti distanciją ir palaikyti pusiausvyrą, kai artėjame vienas kito link ir tolstame vienas nuo kito.

Jei tu visą laiką tiktai artėsi prie kito žmogaus, galiausiai tu atsitrenksi į jį. Atsitrenksi ir pajusi persisotinimą, pyktį ir pasišlykštėjimą. Ir vienintelis būdas išsaugoti santykius – mokytis ne vien prisiartinti, bet ir atsitraukti. Pamatyti skirtumą. Nutolti. Pažvelgti iš tolo ir sugrįžti į save.

O juk jausmai – pyktis ir pasišlykštėjimas, kurių mes taip vengiame santykiuose, turi savo paskirtį. Jie reguliuoja artumą ir strategine prasme jį palaiko. Kada šiuos jausmus patiriame nedidelėmis porcijomis, jie suteikia laisvės ir erdvės, kurioje galima gyventi ir kvėpuoti. Ir ilgai šokti bendrą poros šokį. Šiek tiek arčiau, mažumėlę toliau… Visada įsiklausant į savo vidinę tiesą.

Vertė Dalia Lapinienė, autorė Aglaja Datešidzė.

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
233
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2025-02-19

Ką reiškia terminas katarsis psichologijoje ir...

Po „Eurovizijos“ atrankos sulaukiau daug žinučių su klausimu – ką reiškia psichologijoje katarsis? Ši tema išsivystė į ilgą pokalbį. Taip gimė šis straipsnis...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • Ką reiškia terminas katarsis psichologijoje ir mene?

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT