Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

ŽODIS NE ŽVIRBLIS

ŽODIS NE ŽVIRBLISSkaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

    Kaip išmokti nesusigadinti sau gyvenimo žodžiais? Kodėl vieniem žmonėms taip sekasi nusišnekėti? O kiti visada moka parinkti žodžius.

Kalbėti ne visiems lengva. Kai kas moka kalbėti tik vienumoje, o kalbėti iš tribūnos nemoka. Kiti puikiai bendrauja iš tribūnos, bet netenka žado atsidūrę intymioje aplinkoje. Todėl kai mes sakome: „trijų metų vaikas išmoksta kalbėti“ – mes sakome ne visą tiesą. Visa tiesa – „išmoksta, o po to užmiršta“. Tarp kitko, lengviausiai su kalba mes elgiamės būtent trijų metų amžiuje. Mes kalbame be perstojimo, naudodami įvairiausius pačių sukurtus žodžius, kalbame garsiai nesirinkdami nei intonacijos, nei žodžių. Iki penkerių metų mes esame kalbos kūrėjai ir eksperimentatoriai. Emocinė kalbos dalis irgi žydi – niekas taip garsiai nesijuokia, nepyksta ir neverkia, kaip darželinukai. Kodėl mes tokie drąsūs? Todėl, kad nevertiname savęs, nereflektuojame, ir todėl, kad neturime skaudžios patirties.

O po to mes einame į  mokyklą. Ir staiga atrandame skaudžią patirtį, pvz. kad nemokame kalbėti paliepti ar prašyti, pavyzdžiui, prie lentos. Mes patiriame gėdą, prarandame nuovoką ir po to pasislėpę tyliai verkiame. O kiemuose ne geriau – su draugais gerai, bet pasirodo, kad praryjame liežuvį šalia tam tikrų žmonių – tarkime, nepažįstamų suaugusių arba patrauklių kitos lyties asmenų. Paauglystėje mes atsigauname ir linksmai plepame draugų būryje. Tačiau kažkodėl nebemokame kalbėti su tėvais. Jie mūsų nesupranta, mes – jų. Ir štai gaunasi, kad  besibaigiant brendimo laikotarpiui mes vėl nebemokame daug su kuo kalbėti. Vieniems tai lieka kaip baimė kalbėti viešose vietose. Kai kurie iš mūsų atvirkščiai  – visam laikui išmoksta, kad žodžiai gali labai sugadinti gyvenimą. Leptelėjai ką nors supykus ir žmogus užsigavo. Arba štai intymiuose santykiuose, kai kurių žmonių mes tiesiog nežavime savo kalba – tai ji per nuobodi, tai „ne į temą“, tai iš vis nerandame žodžių. Einame štai su pažįstamu nuo stotelės iki namų ir įtemptai galvojame: apie ką čia pašnekėjus? Juk neisi tylint visą kelią? Tiesa, ekstravertai dažniausiai kalba sklandžiau, o intravertai kompanijose dažnai nežino, ką pasakyti – jų kalbos „fliuentiškumas“, arba „gyvumas“ kiek atsilieka. Tačiau ne taip griežtai tie „ekstra“ ir „intra“ skiriasi. Tiesiog problemos su ta kalba – nors į darželinį amžių grįžk!

Ir grįžtame, išgeriame „dėl drąsos“, atrišame liežuvius  ir kalbame. Kai visi išgėrę, niekas labai mūsų ir nesiklauso – visi savimi užsiėmę. Tačiau nuolat geriant gali alkoholiku tapti. Ar nėra kito budo išmokti valdyti savo kalbą? Yra. Jų pagrindas – tiesiog išmokti kalbėti užtikrintai, bet ką. Jei jūs neužtikrintu tonu aiškinsite, kad žemė apvali, jumis gali nepatikėti. Jei užtikrintu tonu sakysite, kad rytoj žada Pasaulio pabaigą – patikės.

Žinoma, kai kada pasirodo skelbimai: štai vyksta viešo kalbėjimo (retorikos) kursai. Štai tai ten tai šen pasirodo knygų apie tai, kaip įtikinamai kalbėti. Arba psichoterapeutai štai hipnoze ar kitaip dirba su žmonėmis, kurie bijo viešai kalbėti. Mikčiojančių ir užsikertančių žmonių klubai Lietuvos miestuose veikia. Kartais patys žmonės sau padeda. Kad ir graikų oratorius Demosfenas – ne tik kad mikčiojo, bet dar jūros pakrante su akmenukais burnoje kabėti stengdavosi! Ir matyt, jam tai padėdavo, o graikai Demosfeną labai mėgo. Tik štai, kas įdomu. Apie kitą oratorių jie sakydavo: kaip gražiai šiandien pašnekėjo tas ir tas… O po Demosfeno kalbų, tylėjo visi, tik eidavo su persais muštis.

Todėl pirma pamoka tokia:

Klausosi ne mūsų kalbos, o mūsų.

Tai reiškia, kad su retomis išimtimis – filologijos , teatro ar dainavimo pamokose, joks normalus žmogus nesiklauso mūsų kalbos. Jis klausosi to, kas stovi už kalbos: mūsų jausmų, santykio į jį, nuomonės ar informacijos. Ir jei jūs turite, ką pasakyti ir tikite tuo, jei kalbate nuoširdžiai ir nebanaliai – jūs būsite išgirsti. Ypač jei tyliai ištarsite pašnekovo vardą, kaip mat išgirs !

Iš čia – antra pamoka:

Dažniausiai žmonės vertina tuos, kurie jų klausosi, o ne tuos, kurie nuolat „čiulba“.

Tai reiškia,kad žmonės už gražbylio kalbų kartais ima manyti, kad gražbylys jų nepastebi ir negirdi. O tai daug kam nepatinka. Tegul jis kaip tetervinas ir toliau savo giesmę gieda, o mes kitur eisime – pas tylenius, kurie mus išklausys ir supras. Rasime tokių. Ir atrandame.

Todėl trečia pamoka:

Pasaulyje po lygiai yra žmonių, mokančių atsakinėti į klausimus ir žmonių, mokančių klausti.

Visus žmones galima sąlyginai suskirstyti į „kvestimus“(„klausiančiuosius“) ir „deklatimus“( „aiškintojus“). Kartais jie keičiasi vietomis. Ir jei jūs jaučiate, kad su žmogumi nerandate kalbos, patikrinkite, ar jis linkęs aiškinti ( „nežinai, kaip geriau žiemą mašiną užvesti?“), ar klausti ir klausytis („nori, papasakosiu tau, kokį kartą pamačiau gamtos stebuklą?“). Žmogus kažkaip atsilieps, tiesa? Štai jums ir palengvėjo.

Na o kaip su „nusišnekėjimais“, „leptelėjimais“, „nepataikymais“? O čia jau Froidą reikia skaityti. „Kasdienio gyvenimo psichopatologiją“. Mūsų kalboje juk neatsitiktinai atsiranda nelauktų frazių, kalbos klaidų ir „užmiršimų“. Tai – pasąmonė savo cenzūrą susilpnina. O ko mes pasąmoningai norime? A, visokių banalių dalykų. Dažniausiai pasąmonė už mus nuoširdesnė. Todėl pasikliaukime savo pasąmone. Jeigu ji imasi į mūsų kalbą kištis, tegul kišasi. Laikas parodys, kam jai to reikia.

Tiesa, vos nepamiršau – stebinti ir naujoves sakyti geriau  į dešinę ausį. O štai raminti ir guosti – į kairę. Kodėl – nesvarbu. Taip patikimiau ir viskas. Neklauskite. Atia.

 

Olegas Lapinas

 

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
1.5k
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Tags: #laisvalaikis #pirkimas #įprotis

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT