Tūlas vyras supranta “tikrumą” kitaip. Jam atrodo, kad jis pakankamai “tikrai” rodo dėmesį moteriai, jei:

Dėl moters pasiruošęs iškrėsti kokią nors beprotybę;

Dovanoja jai kažką tikro ir brangaus;

Atlieka su ja įmantrius ar dažnus lytinius aktus;

Yra “apakęs”, “apsvaigęs” nuo jos.

Na o jei vyras, moters nuomone, rodo “netikrą” dėmesį ? Tuomet jis, matyt, nori išeiti iš šio maratono pačioje pradžioje. Jis tik norėjo “pažaisti”, permiegoti, suvilioti. O kai moters apie tai pagalvoja ilgiau, jai į galvą ateina žeidžiantis “pasinaudoti”. Patikimas ženklas šiuo atveju – greitas atšalimas ir moters palikimas po to, kai vyras ją suviliojo.

Tačiau vyras supranta “netikrumą” kitaip! Jei jam moteris nepatinka, o jis sako, kad patinka, kad jos neužgautų. Arba kai jis nori pasiglemžti jos pinigus. Arba kai jis – gėjus ir ieško sau priedangos. Vienu žodžiu, kada jis akivaizdžiai meluoja. Tačiau jei jis “apakęs” nuo moters, sau jis atrodo pakankamai “tikras”.

O kaip su vedybomis ir vaikais? O apie tai jis dar negalvojo… Ko čia dėta ta šeima ir vaikai? Gal aš dar nepasiruošęs. Ir iš vis – aš dar jaunas, kam skubėti ir į jungą lįsti? Ko jūs čia lendate su klausimais apie ateitį? Aš nuo jos apakęs, suprantate? Aš tikrai einu dėl jos iš proto!

Na jau ne. Išgirdusi šio apakusio vyriškio vidinį monologą, moteris negalėtų patikėti, kad vyras rodo jai “tikrą” dėmesį. Ir jai ne motais, kad psichologijos mokslas neskirsto dėmesio į “tikrą” ir “netikrą”. Psichologija kalba tik apie dėmesį apskritai. Jam ir pirmas ir antras dėmesys atrodo lygiai toks pat. O moteriai – ne.

Psichologui nebūna “rimtų” ar “nerimtų” ketinimų. Ketinimai psichologijoje vadinasi motyvais. Jie susideda iš nelabai akivaizdžių poreikių, iš akivaizdžių tikslų ir įsivaizduojamų priemonių jiems pasiekti. Pavyzdžiui, vyras turi poreikį ilgai gyventi, tame tarpe ir seksualiai, su artimu žmogumi, juo rūpintis, pratęsti save vaikuose. Šis poreikis jam neakivaizdus, bet pasireiškia vienatvės jausmu, kažkokiu ilgesiu, kai jis grįžta vakarais namo į tuščią savo nuomojamą ar tėvų buto kambarį. Jis vis aiškiau suvokia, kad tam, kad būtų šeima, reikia artimos moters, reikia pastovesnio darbo, vietos, kur gyventi. Priemonės tai pasiekti – asistuoti, arba rodyti dėmesį merginai, o dėl apsirūpinimo – parems tėvai, pravers išsilavinimas, geras darbas, pastogė. Tuomet, kai vyras sutinka tokią moterį, kuria jam patinka rūpintis, gyventi su ja, mylėtis ir visa tai garsiai suformuluoja, psichologas pasako: vyras turi motyvų vesti. Bet tokį idealų “rimtą” vyriškį nedažnai sutiksi jaunų kavinėje šėlstančių vaikinų tarpe, ar ne? Galbūt, tokių pasitaiko, toks kaip tik dabar sėdi skaitykloje? Tačiau gali atsitikti, kad ištekėjusi už tokio, mergina, o vėliau moteris pastebės, kad jai su juo nuobodu. Nes jis per daug rimtas. Jis per anksti “surimtėjo” ir jo vedybos per daug racionalios. Moteris pagyvens pagyvens su tokiu rimtuoliu, o po to susižavės kokiu nors “normaliu” vaikinu. Kurio motyvai labai migloti, bet užtat jis žavus ir linksmas. Keista, ar ne? Ir psichologas jos nepaguos, o pasakys, kad vieno motyvai ne rimtesni už kito. Visi motyvai yra rimti. Skiriasi, liūdnai tars psichologas, tik poreikių eiliškumas, gyvenimiški tikslai, jų siekimo būdai ir temperamentai. Ir kas moteriškei iš to ? O jai teks išmokti būti psichologe ir pačiai pastebėti, kokie vyraujantys vaikino poreikiai. Kokie apskritai jo tolimi tikslai, motyvacija?

Apsirūpinti materialiai ir patenkinti fiziologinius poreikius?

Meilė?

Prestižas?

Vystymasis?

Nes tuo atveju, kai vyras “išeina iš distancijos“ labai anksti, ji tik Post Factum suvoks, kad jo poreikiai buvo kitokie. Poreikių tiksluose žibėjo Jo Didenybė AŠ! Jam gal rūpėjo tik pasimylėti. Arba tik įsitikinti, kad jis – galingas, patrauklus, vertingas vyriškis. Tiesa sakant, jam galbūt ir vedybos reikštų kai ką kitką – anaiptol ne norą rūpintis ir suartėti. Jam galbūt rūpėjo naujas BMW, kurį turtingas jaunosios tėvelis žadėjo jam padovanoti, jei jis ves jo dukrą. O gal jam rūpėjo įtvirtinti savo statusą – “vedęs vyras”. O gal – užkariauti šaltą ir nepermaldaujamą gražuolę. Ir kartais būna, kad jam reikėjo “gelbėti garbę”, nes mergina pastojo. Ar tai, kad jis ves, reikš “rimtus” ketinimus? Šiuo atveju tarp poreikių aiškiai nerandame “noriu artumo ir noriu rūpintis ja ir vaikais”. Tačiau sutikite – tokių “nerimtų” vaikinų jaunimo tarpe yra tiek pat, kiek ir “rimtų”. Ir visokie patinka jaunoms merginoms.

Ar yra kokių nors požymių, rodančių, kad vyras nori su moterimi gyventi ilgai ir rūpintis vaikais?Žinoma, kad yra. Jis turi parodyti merginai, kuo ir be jos jis mėgsta rūpintis kažkuo, o ne tik savimi. Ir ne tik ja. Tarkime, kad ne tik jus jis praleidžia į priekį, o ir kitas moteris, linksmai žaidžia su ne savo vaikais ir moka su kitais žmonėmis būti savimi, būti atviras ir suartėti. Jis apskritai toks moka būti. Todėl moteriai verta pastebėti ne tik jo žvilgsnį į save, o jį iš šono. Kai jis nemato, jog yra stebimas. Na, o jei tai tik internetinė pažintis? Jei tai patirtis vien stebint jo susižavėjusias akis nukreiptas į tave? Girdint tik tau adresuotus meilius žodžius? Jei tu niekad nematei, kaip jis elgiasi su mama, seserimi, bendradarbe, kaimynų vaiku? Moterie, aš žinau, tu pati pakankamai rimtai žiūri į gyvenimą. Todėl prašymas: mylėk ne tik ausimis, atverk plačiau akis!

Olegas Lapinas