O elgesys? Paaugliai be jokios abejonės pamiršta ne tik pagarbą, bet ir mandagumą. Su tėvais jie dažnai kalba taip, tarsi:

• Tėvai keltų jiems gilią pašaipą;
• Juokintų juos savo nesusigaudymu gyvenimiškose situacijose;
• Būtų beviltiškai atsilikę nuo gyvenimo;
• Būtų nesupratingi, riboti ir nuobodūs.

Kartais atrodo, kad viskas, ko tėvai, darželis ir mokykla mokė vaikus, tame tarpe ir būtinumo lankyti pamokas, mokytis, palaikytis asmens higienos – visa tai yra užmiršta. Prieš mus – gauruotos, suplyšusiais džinsais būtybės, kurios trenkia cigarečių kvapu, ateina į namus tik pernakvoti, ir, dažnai nesutvarkę lovos, palieka po savęs siaubingą chaosą. Pabandžius šį chaosą sutvarkyti, tėvai rizikuoja išgirsti pasipiktinimą: „ko tu lendi prie mano daiktų?!“ – tokį, tarsi tėvai bandytų be narkozės išpjauti savo vaikui apendiksą.

Ir štai tėvai, žiūrėdami į tokį elgesį, piktinasi ir bando paauglius paveikti. O kai supykęs paauglys ką nors burbteli ir dingsta už durų – tėvai su giliu liūdesiu klausia savęs: ką aš padariau ne taip? Argi aš jo to mokiau? Kur jo tvarkingumas, mandagumas, uolumas, smalsumas? Kur jo sveikatai naudingi įpročiai? Kur aš jį pražiopsojau?

Tėvai, žinoma, be reikalo taip save smerkia. Paauglio elgesys jokiu būdu nesusijęs su tėvų auklėjimo spragomis. Dažniausiai situacija reiškia štai ką: tėvai mato tik plokščią savo paauglio vaizdą. O jis – anaiptol ne plokščias. Mėnulis irgi turi kitą, mums nematomą pusę.

Reikalas tas, kad paauglys, kaip ir kiekvienas žmogus, nėra visagalis ir tobulas. Jis turi tam tikrų gabumų, potencijų ir energijos atsargų. Šiuo metu jis skirsto šias energijos atsargas štai kaip: dvidešimt procentų – gyvenimui namuose, aštuoniasdešimt – gyvenimui kitame – virtualiame pasaulyje arba draugų kompanijoje. Tai labai skiriasi nuo jūsų, gerbiamos mamos, energijos pasiskirstymo.

Pažiūrėkite: jūs eidama į darbą dažotės daugiau, ar mažiau, nei jūsų paauglė dukra? Tiek pat ar net mažiau? Jūs tiek pat, kiek ji, ar mažiau skiriate dėmesio madingai išvaizdai? Mažiau? O savo draugėms, kompanijoms, šokiams? Irgi mažiau? Link nulio? Taigi, jūs tam, kaip atrodote kitiems žmonėms skiriate kiek mažiau jėgų, nei vaikas paauglys…

O kur eina jūsų jėgos? Jūs tvarkote, valote savo butą. Jūs plaunate indus (tegul su mašina), skalbiate ir lyginate. Jūs laistote gėles ir keičiate patalinę. Jei net už jus tai daro tarnaitė, jūs vis vien skiriate interjerui, baldams, mašinai daugiau dėmesio, nei jūsų paaugliai vaikai? Taip. Kodėl? Nes tai jūsų butas, jūsų lizdas, jūsų sutvarkyta gyvenimo vieta. O paaugliui tai – tramplinas, lizdas, iš kurio reikės ištrūkti. Šiuo metu jo energija eina ne į jūsų lizdo puoselėjimą – tai būtų labai keista. Ne, jis valandomis prieš veidrodį puošia save patį, ieško savo stiliaus, nes jam svarbiausi uždaviniai šiuo metu:

• Rasti savo tapatybę: „aš esu toks, o ne kitoks”;
• Rasti savo artimą žmogų: „žiūrėk, aš toks / tokia, kaip tu”;
• Patikti: „aš esu gražus / graži”.

Taigi paaugliui didesnės energijos atsargos eina ne į jūsų teritorijos tvarkymą. Tegul jis turi savo kambarį – vis vien tai – jūsų teritorija. Tai jūsų, o ne jo lizdas, kuriame jūs jį auginote. Jūs jį auginate ne savo lizdo tvarkymui, ir, tikėkimės, ne savęs karšinimui. O tam, kad jis vėliau galėtų kurti savo lizdą, augintų savo vaikus ir savo butą puoštų taip, kaip jūs puošiate savo. Bet jis turi puošti savo būsimą, o ne jūsų teritoriją.

O kur jo mandagumas, tvarkingumas ir uolumas? Jūs namuose atsipalaiduojate labiau, nei darbe? Taip. Paauglys namuose irgi atsipalaiduoja. Tačiau juo labiau siekia patikti, t.y. įsitempti už namo ribų. Ten, savo kompanijoje, jis – tarsi darbe. Ten jis turi būti:

• Šmaikštus kompanijos narys;
• Bebaimis nuotykių dalyvis;
• Ištikimas draugų draugas;
• Guodėjas, ekspertas, padėjėjas.

Jūs matote ne tą, o tik vieną, išvirkščią jo pusę. Džiaukitės.

„Geručiai“ namuose paaugliai dažnai nelabai populiarūs, nelabai ryškūs, nelabai drąsūs kompanijose. Kuo sunkiau su juo namuose – tuo geriau jam adaptuotis kompanijoje. Nes galų gale ten dabar jo vieta. Ten, o ne namuose jis atliks savo misiją – susiras panašių į save ir sukurs su kitu lizdą. Tokį pat, kaip jūsų – patikėkite. Ir pakentėkite.

Olegas Lapinas