Atskirkime tas, kurios nenori, nuo tų, kurios negali. Apie dešimt dvidešimt procentų moterų tiesiog negali pastoti. Kodėl? Hormonų trūksta, kad kiaušinėlis įsitvirtinų, kiaušintakiai nepraleidžia kiaušinėlių, išoperavo joms dalį gimdyvinio aparato. Ir, žinoma, yra nevaisingų vyrų – vaikiškų kiaulyčių ir kiaušinėlio uždegimų aukų. Pamato sutuoktiniai, kad vaiko nebus, pagalvoja ir išsiskiria – ketvirtadalis visų santuokų taip iširsta. Paslaptingiausios, žinoma, tos moterys, kurioms gydytojai nustatė nevaisingumą, o jos ėmė ir pastojo. Tarkime, psichoterapijos eigoje kažkas ten pas jas atsileido, kažkokie spazmai išnyko ir viskas susitvarkė.

Tačiau štai moterys, kurios gali, bet nenori. Ką reiškia “nenori”? Tai reiškia, kad pagalvojus apie vaiką joms nekyla teigiamų emocijų. O kyla pasišlykštėjimas arba bent jau nieko. Visiškai nieko. Čia mes galime visokių variantų rasti.

Štai jums moteris, kuri apskritai yra labai vyriškos psichikos. Kūnas jos moteriškas. Tačiau ji nuo pat vaikystės žaidžia su berniukais. Mergaitiškos kalbos apie berniukus, rūbus ir kosmetiką ją atstumia. O patinka gaudynės, dviračiai, technika. Medžiais laipioti ir muštis patinka. Atėjus paauglystei berniukai nustoja būti draugais. Ima kiek jaudinti. Tačiau tapti mergina jai nesinori. Krūtų, užpakalio gėdijasi. Bando ji viską užmaskuoti. Vaikų gimdymas, sentimentalumas ir moteriški džiaugsmai atstumia. Ji ir toliau mėgsta tai, ką mėgsta vyrai: motosportą,alų ir futbolą. Šeimos nesukuria, pasimyli dėl malonumo su draugu ar atsitiktiniu partneriu. Keliauja, mokosi, daro karjerą. Ir padaro. Kam jai vaikas?

Žinoma, čia visai netoli stovi transesksualinės ir homoseksualinės moterys. Pirmos ir iš vidaus jaučiasi vyrais, tik įkalintais moters kūne. Joms vienintelė viltis – pas plastinius eiti chirurgus. Čia jau ne tik apie vaikus neina kalba, bet netgi apie visą savo vaikams nešioti skirtą kūną. O homoseksualios moterys gali save suvokti įvairiai, tačiau traukia jas moterys. Gali ir motinystės instinktas būti, gali ir norėti gimdyti. Tačiau tuomet juk reikia su vyru sugulti. O tai labai nemalonu. Tuomet problematiška pastoti.

Dalis tokių moterų papildo feministinį judėjimą. Kas, žinoma, nereiškia, jog visos feministės vyriškos arba homoseksualios ir vaikų turėti nenori. Tiesiog feminizmas tokioms moterims labiausiai tinka, nes jis propaguoja laisvės idėjas. O tokia moteris nuo mažens jaučiasi nelaisva. Tik ne dėl vyrų, O dėl savo nerealizuojamo vyriškumo viduje. Kuris veržiasi veržiasi ir vis tiek vyrams nusileidžia. Gamta juk savaip suskirstė – krūtis kažkam pritvirtino. Mėnesinių ciklą paleido. Raumenų jėgą pakeitė putliomis šlaunimis, kad vaikui būtų patogu. O kam krūtys, jei niekada nežindyti? O kam mėnesinės, jei niekada nepastosi? Nereikalingi priminimai apie kitą tavo pusę. Vaikas tokioms moterims – našta, suvaržymas, laisvės apribojimas. Ideologija čia gali būti bet tokia, tarkime: “kam papildyti gyvenimą žmonėmis, jei gyvenimas apskritai beprasmiškas?”

Taip. Jei gyvenimas apskritai beprasmiškas, tai kokia prasmė tęsti žmonių giminę? Kam tekėti, gimdyti, pirkti butą, vedžioti į darželį ir leisti į mokyklą? Kam pirkti maistą ir rūbus? Ir kam dirbti iki vėlumos? Tam, kad išaugintum šiuos beprasmiškus padarus? Kurie po to darys tą patį savo beprasmiškiems vaikams? Ne.

Tarp kitko vaikų negimdymo ideologija paslapčia propaguojama mūsų masinės informacijos priemonių. Atkreipkite dėmesį, kad mūsų moteriškų žurnalų herojė – jauna, sportiška mergina. Jos aplinka – namas, žydras baseinas ir sportinis automobilis. Kartais šalia deginasi sportiškas įdegęs vaikinas. Apie tris keturis vaikus čia net kalbėti nepatogu. Trys keturi vaikai iš karto pervestų ją į socialiai remtinų kategoriją. Su pašalpomis pašto skyriuose, socialine rūpyba su jos eilėmis. Kur į tave žiūri smerkiančiai ir sako: “po mėnesio atsineškite pažymą, kad: niekur nedirbote, kad jūsų vyras- tai jūsų vyras, kad vaikai – tai jūsų vaikai, kad gyvenate ten, kur gyvenate, kad… Nes žinome mes jus – prisigimdote vaikų, kad tik nedirbti. O pačios turtingesnės už mus, socialinės tarnybos darbuotojas. Žinome mes jus. Jums tik tuos milžiniškus šimtą eurų į mėnesį gauti”. Po tokio požiūrio iš tiesų vaikų gimdyti nesinori. O norisi būti jauna, įdegusia, su namuku, žydru baseinu ir sportiniu automobiliu. Kas greičiausiai pasiekiama ištekėjus už seno užsieniečio. Labai seno. Dėl ko reikia kuo greičiau traukti iš čia. Iš šalies, kur gimdyti kelis vaikus yra įtartina ir baudžiama veikla.

Nes be to tau dar čia atsiranda: Nukarusios krūtys; Dryžiai ant pilvo; Nutukimas; Sugedę dantys; Praplyšusi tarpvietė ir praplatėjusi makštis; Dėl to sumažėjęs lytinis malonumas; Ir nuolatinis gręžiantis klausimas: “iš kur gauti pinigų?” Dar keista, kad mūsų moterys apskritai gimdo. Labai pamažu gimdo, tačiau vis dar gimdo.

Man atrodo, kad visoje šioje situacijoje reikia bet kuriai gimdančiai daugiau nei vieną vaiką moteriai gražinti garbės Motinos Didvyrės vardą. Kas ir buvo senoje santvarkoje savaime suprantamu dalyku. Gal bent tai iš “nenoriu” padės padaryti “noriu”? Kol kas “noriu” vietą nuolat užima žurnalinės vienišos apsirūpinusios, bet vargu ar laimingos gražuolės.

O “noriu vaiko” – tai jums ne šiaip sau. Tai – apie mūsų pratęsimą ateityje. Su tuo, ko žurnaliniai fotografai neužfiksuoja: viltimi, su tikėjimu ir meile.

Olegas Lapinas