Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

KOKS TURI BŪTI GERAS VADOVAS?

KOKS TURI BŪTI GERAS VADOVAS?Skaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

Koks turi būti geras vadovas? Koks vadovavimo stilius geriausiai tinka kūrybišką darbą dirbančiame kolektyve? Ar gąsdinimas, super kontrolė nesuparalyžiuoja kūrybiškumo?

Vadovauti mes mokomės nuo mažens. Žodžio „vadas“ šaknis bendra su „vesti“. O „vesti“ reiškia daryti kažką, kas daro kitiems įtaką. Juk be įtakos bet kokie tavo žodžiai kitam žmogui bus tik tuščias garsas. Ta prasme „vadovauti“ yra tas pats kaip „manipuliuoti“. Tarkime, mažas vaikas verkdamas paveikia mamą ir ji ateina. Vaikas vadovauja mamai. Mama nesiruošiančiam rengtis vaikui sako „tuomet išeinu be tavęs“. Vaikas paskuba. Dabar mama vadovauja vaikui. „Tėti, nupirk man tą lėlytę“ – sako dukra. „Tau jos nereikia“ – atsako tėtis. „Na tėėėti!“ – ima verkšlenti dukra. Ji siekia paveikti tėvą. Ir jeigu tas iškart pasiduoda, ji išmoksta, kad gali jam vadovauti. Tėtis gali pabandyti apleliuoti į dukros savimeilę: „kaip tau ne gėda verkšlenti – žiūrėk: kiti vaikai į tave žiūri“. Tačiau tėtis gali suvilioti dukrą sakydamas: „geriau eime valgyti ledų – matai, kokie jie skanūs?“. Dukra pamiršta lėlę ir paklusniai eina valgyti ledų. Tėtis perėmė vadovavimą. Iš esmės abu manipuliuoja, nes kiekvieno tikslas yra sukelti kito asmens pageidaujamą elgesį. Neatsižvelgiant į tai, kokia kaina jis sukeliamas. Dažniausiai jis sukeliamas apleliuojant į baimę (bizūno principas), į godumą (meduolio principas) ar į savimeilę (papirkimo principas).

Tačiau visais šiais atvejais sakydami, kad vaikas vadovauja tėvams ar tėvai vaikui, mes įdedame į šį žodį tam tikrą neigiamą prasmę. Juk už tokio „vadovavimo“ neseka atsakomybė. Pasiekus norimo rezultato – mama atėjo, vaikas pakluso – mes nesirūpiname pasekmėmis. Nerūpi mums ir žmogaus motyvai (mes juos nuspėjame: „nori dėmesio“, „yra godus“, „rodo ožiukus“). Pagal nerašytus šių dienų papročius tarpasmeniniuose santykiuose manipuliatyvų vadovavimą turi pakeisti derybos, tarimasis ir dialogas. Tam, kad atsirastų atsakomybė už savo žodžius ir veiksmus, reikalinga, kad žmonės taptų atviri dėl savo ketinimų ar netgi baimių. Ta prasme vaikas turėtų pasakyti: „mama, bijau, kad man nerėkiant tu neateisi“. Arba tėvas turėtų pasakyti: „kai tu prašai lėlytės, bijau, kad mama mane apkaltins, jog aš tave lepinu, o jos – ne“. Atvirumas – priešnuodis nuo manipuliacijų. O kaip yra ne tarpasmeniniame, o dalykiniame bendravime, t.y. kai organizacijos ar projekto vadovas turi vadovauti grupei žmonių?

Ilgą laiką buvo manoma, kad organizacijos vadovas turi manipuliuoti pavaldiniais. Tai reiškia, kad jis turi tikslą, kuriam turi pajungti kitus žmones. Kaip – jo reikalas. Tarybinėje visuomenėje tikslas buvo plano vykdymas. Rinkos visuomenėje – pelnas. Iš esmės vadovas gali nesirūpinti priemonėmis. Jis turi tuos pačius svertus, kuriais manipuliuodamas gali:

  • Motyvuoti darbuotojus norima linkme;
  • Gąsdinti juos esant netinkamam elgesiui;
  • Skatinti dirbti tuos, kuriuos reikia skatinti;
  • Bausti darbuotojus už netinkamą elgesį;
  • Modifikuoti darbuotojų veiklą – pvz., keisti darbo profilį, spartinti juos ar lėtinti;
  • Organizuoti organizacijos veiklą sutinkamai su savo ideologija.

Kadangi kalba eina apie pavaldinių elgesį, tai jį keisdamas vadovas iš esmės manipuliuoja. Jis pateisina tai tuo, kad yra atsakingas už organizacijos veiklą: „aš jus skriaudžiu, bet ir man ne saldu“. Arba „ką aš pasakysiu akcininkams?“. Tikslas pateisina priemones. Jis naudojasi tais pačiais svertais, kaip ir tėvai su vaikais ir vaikai su tėvais. Jis gali suvilioti pavaldinius žadama premija, gali pagąsdinti juos bedarbyste, gali sugalvoti „pirmūnų lentą“ ar viešus aptarimus per susirinkimus. Jam rūpi tik rezultatas, o ne pavaldinių savijauta, nuomonė ar ideologija. Jei jam imtų rūpėti jų savijauta, jį apkaltintų „minkštumu“ ir pasakytų, kad „kolektyvas ant jo joja“. Ta prasme nesvarbu, ar vadovas yra blogas (jis dažnai naudoja bizūną) ar geras (jis naudoja meduolį). Manipuliacijos yra manipuliacijos. Jų esminis elementas – nesakyti visos informacijos, iš dalies nuslėpti tai, ką manai ir jauti: „aš pakviečiau tave ne tam, kad tu galvotumei, o kad vykdytumei“. Taigi, manipuliatyvus vadovavimas pagrįstas vienašališka kontrole, ir vadovas siekia, kad pavaldiniai nenaudotų manipuliacijų prieš jį patį. O jos įmanomos ir iš pavaldinių pusės: „mano vaikas susirgo“, „aš nekaltas, o kaltas kitas darbuotojas, kuris jūsų visai neklauso“, „žinokite, vadove, nenorėjau jums to sakyti, bet mūsų kolega apie jus pasakojo tokį šlykštų dalyką…“, dabar pavaldiniai daugiau ar mažiau meluoja, kad paveiktų vadovą norima linkme: gauti leidimą nedirbti; tapti numylėtiniu; išvengti atsakomybės; išstumti kitą darbuotoją ir užimti jo vietą. Iš esmės vadovas jaučia grėsmę tapti „minkštu“, prarasti vienašališką kontrolę ir pats tapti kontroliuojamu.

Tačiau paskutiniais dešimtmečiais atsirado naujų vadovų, kurie savo santykiuose su pavaldiniais nenaudoja vienašališkos kontrolės ir nebijo tapti „minkštais“. Susidūrę su tuo, kad pavaldinys neklauso, nesupranta ar blogai dirba, jie nesiekia sukontroliuoti jo elgesio. Vietoj to jie aiškinasi tokio elgesio prielaidas, t.y. kuo pavaldinys tiki, kaip jis mato situaciją. Tam vadovas sukuria atviro bendravimo atmosferą, t.y. pats atsiveria ir skatina atsiverti pavaldinius. Jis atjaučia pavaldinį, kuriam susirgo vaikas, bet tik tuo atveju, jei mato, kad pavaldinys sako tiesą. Jis nepriima apkalbų už kito kolegos nugaros, o sušaukia susirinkimą ir siūlo išsisakyti abi puses. Kodėl jis nepratrūksta pykčiu, juk tuomet gali paaiškėti, jog visi turi skirtingus požiūrius ir nuomones?

Todėl, kad išeina iš prielaidos apie „dramblį tamsoje“. Dramblys buvo atvežtas į miestą, kur jo niekas nematė. Naktį smalsuoliai įlindo į palapinę ir ėmė apgraibomis ieškoti dramblio. Po to jie susirinko. Vienas pasakė, kad dramblys – apvalus ir status, kaip kolona. Kitas – kad dramblys kietas, aštrus ir riestas. Trečias tvirtino, jog jis lenktas ir minkštas, kaip vamzdys. O ketvirtas nesutiko su jais: dramblys – riestas ir vingiuotas. Juk nei vienas negalėjo ištyrinėti viso dramblio.

Taigi, šiuolaikinis vadovas tiki, kad kiekvienas žmogus mato, girdi ir suvokia tik dalį dramblio. Todėl jis gerbia nuomonių skirtumą. Ir jis nelaiko savo nuomonės vienintele teisinga. Iš esmės jis pasiruošęs abipusiam mokymuisi su savo pavaldiniais. Nes šiuolaikiniame versle drambliai tampa tik didesni.

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
709
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:


    7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:

    Apie Lapino skrynią

    Share this post

    Susiję įrašai

    blank

    2023-02-06

    KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-27

    AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    Tu gyveni pagal formulę „beveik“. Tau beveik pasisekė gerai baigti mokyklą, tačiau vieno balo pritrūko ir tu neįstojai, kur norėjai. Tu beveik gavai gerą pažymį per...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-22

    AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    Nei kiek tos svajonės nesipildo! – kategoriškai taria realistiški žmonės. Ir priduria, kad svajoti neverta, kad viltis – kvailių  motina, kad kaip pasiklosi, taip ir...

    Skaityti straipsnį

    Naujausi įrašai:

    • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    • APIE SANTUOKOS KRIZES

    • AR VYRAI KURTI IR AKLI

    Tags

    #laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

    Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

    Apie programą

    Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

    Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


      © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

      Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
      Privacy & Cookies Policy

      Privacy Overview

      This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
      Necessary
      Always Enabled
      Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
      Non-necessary
      Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
      SAVE & ACCEPT