Moterys svajoja apie princus. O susitinka su netobulais vyrais. Ar yra išeitis? Vienas flirto meistras yra pasakęs, kad vyrų prigimtis – padaryti moterį laimingą, o ši, kai kažkuo džiaugiasi, ir turėtų tai įvardinti kalbėdama. Sakyti ne, pvz., „šaunuolis, kad vonioje suklijavai plyteles“, o „aš tokia laiminga, kad mūsų vonią padarei gražesnę!“. Kaip kalbėti su vyru įvairiose situacijose, kad pakeltumėm jo savivertę, kad jis pasijustų vyru ir norėtų moterį padaryti dar laimingesnę?
Didelis šuolis žmogaus psichinėje brandoje – išmokti atsakomybės. Suprantant atsakomybę taip, kaip indai supranta karmą: nori geresnio gyvenimo – imk geriau elgtis. Moters atveju šis šuolis skamba panašiai: ne idealaus vyro ieškok, o išmok taip elgtis su vyru, kad jis padėtų tau jaustis laimingai. Ir vėl atkreipkime dėmesį: ne kad „padarytų tave laiminga“, o „padėtų jaustis“. Juk „padaryti“ ką nors laimingu išvis neįmanoma, nes laimė – išgyvenimas labai intymus ir subjektyvus, ir jokia kita gyva būtybė neįstengia tapti idealia mūsų sielos fantazijų, svajonių ir norų pildytoja. O jei ir taptų, norų išsipildymas anaiptol ne tas pats, kas laimės jausmas. Tu gali pasotinti įvairiausius savo norus, iš kurių pusė bus sukurta reklamos, tačiau vietoje laimės jausmo jausi tik sotumą, nuobodulį ir apatiją. Ir nerimą, kad kažkas kažkaip geriau už tave tenkina savo naujus troškimus. Juk kuo toliau, tuo labiau reklama ima tuos troškimus formuoti. Šiandien tu nori trimačio televizoriaus ir nuostabaus kremo nuo raukšlių, o rytoj tave įtikins kad „visi jau seniai įsistatė sau naujus slankstelius į stuburą, persodino nanotechnologinę odą be raukšlių ir išlygino figūrą specialiu treniruokliu“. Ir tu manysi, kad tau žūtbūt to reikia. O iš vyro lauksi tik finansinės paramos. Ar tai laime?
Laimė – tai stiprus, visa apimantis jausmas, kuris kyla neprognozuojamai. Jis ne tapatus, bet artimas „psichologinio gerbūvio“ būsenai, kuri susijusi su „aš patinku, aš patraukli, mane vertina ir priima tokią, kokia aš esu“. Jei kalbėti apie poreikius, tai šiuolaikiniam žmogui tai ne poreikis pasisotinti ir pasijausti saugiai, bet poreikis būti įvertintam, mylimam, jausti ryšį su kitais ir tuo pačiu nebūti kontroliuojamam, „prarytam“ šiame ryšyje, t.y. išliekant laisvam, bet ne vienišam.
Flirtas – tai pažadas, žaidimas, iliuzija, žadantys vyrams ir moterims tokį išsipildymą. Flirtuojantis vyras neišpildo visų moters fantazijų, tačiau duoda užuominų, kad nori tai padaryti:
- duoda suprasti, kad mato moteryje patrauklią moterį;
- paglosto jos savimeilę komplimentu;
- neskuba grabaliotis rankomis, tuo parodydamas, kad jos nenupigina;
- kilniaširdiškai pasiūlo savo pagalbą: pavežti, pavaišinti, duoti racionalų patarimą, ką nors sutaisyti;
- neįpareigoja moters savo pasiaukojančia meile ir netampa įkyriu aklu įsimylėjėliu: duoda jai suprasti, kad tai žaidimas ir abu visuomet gali pasitraukti atgal;
Ir kadangi moterims tai labai patinka, jos jaučiasi labiau savimi pasitikinčios ir savo ruožtu, gali vyrą apdovanoti komplimentu, o taip pat padėti sau jaustis laiminga. Todėl įvardinkime tikslą taip: „ką sakyti, kad jis padėtų man jausti gerai?“. Ir kad padėtų ne per prievartą, ne teismo sprendimu, ne iš kaltės jausmo, o savanoriškai. Vadinasi, „ką jam sakyti, kad jis norėtų padėti?“
Tai atsitiktų tuo atveju, jei vyras jaustųsi įvertintas ir priimtas bent trim aspektais: seksualiniu, laisvės, teise į silpnumą ir poilsį nuo pareigų. Pradėkime nuo dažniausių vyrų svajonių, t.y. ne to, ko galima iš moters reikalauti, bet ko paslapčia vyrai norėtų. Laikykite tai fantastika.
1.„Žinai, pas mus apsistos mano draugė. Tu ne prieš, kad ji nakvotų vienoje lovoje su mumis?“;
- „Klausyk, pamokyk mane žaisti tą kompiuterinę šaudyklę!“;
- „Žinai, kol aš valysiu sniegą nuo mūsų mašinos, gal tu kur nueitumei su draugais?“;
- „Šiandien norėčiau su tavimi lovoje išbandyti ką nors purvino ir laukinio“;
- „Mėgstu naktinius pasivaikščiojimus, o juokingiausia būtų, jei prie mūsų kas prisikabintų, nežinodamas, kad aš savigynos sporto meistrė!“;
- „Norėčiau su vaikais praleisti dieną, o tu gal eik kur į miestą prasiblaškyti, tarkime, į erotinį masažą“.
Kaip matote, vyrų svajonės sukasi aplinkui seksualinę įvairovę, suteikimą jam laisvės ir nuėmimą nuo jų pečių pareigą būti stipriu, atsakingu ir rūpestingu. Tačiau ar dažna moteris leistų sau taip pasakyti? Tik ta, kuri visa tai leistų sau pačiai, tiesa? Todėl pereikime prie labiau tikroviškų dalykų.
- „Tu esi tikras patinas“. Vyras visuomet kažkiek abejoja savo vyriškumu, nes vyriška tapatybė šiais laikais yra itin trapi, juk vyrai gauna gana silpną tėvišką palaikymą vaikystėje.
- „Tu gi žinai…“. „Klausyk, padėk man susigaudyti…“. Prielaida, kad vyras kažką žino ir moka, labai svarbi, nes šiuolaikinė moteris realiai gali žinoti ir mokėti kur kas daugiau, nei jos pramočiutė. Tačiau vyrams vis dar norisi būti moterims žinių, naujienų ir technologinių įgūdžių mokytojais.
- „Aš žinau, kad tu moki būti labai jautrus“. Šiuolaikinis vyras jaučiasi geriau, jei nuo jo pečių nuima „gelžbetoninio mūro“ lūkesčius ir leidžia jam bijoti, liūdėti ir jaustis silpnu. Tačiau svarbu pabrėžti, kad jis „moka būti jautrus“, o ne apskritai yra „jautruolis“ ir pan. Vyrų neuždega, neįkvepia ir neskatina būti vyriškais priekaištai ir kritika.
- „Tu panašus į savo tėvą“. Tegul tai kažkiek pritemtas posakis. Tegul vyras ne itin mėgsta savo tėvą ir netgi yra sakęs, kad nenori būti į jį panašus. Tačiau juk gali jis būti į jį panašus, tarkime, savo nosies forma? Gilesniame lygyje visiems vyrams reikia žinoti, kad jie tęsia ne moterišką, o vyrišką savo liniją. Jo pasąmonėje turi kauptis informacija apie tai, kad jis – savo tėvo sūnus.
O dabar paklauskite savęs: ar tai taip sudėtinga? Ir jei jūsų viduje pasigirsta: „dar ko užsimanė!O tegul jis pirmas pradeda!O kodėl jam pirma nepasirūpinus manimi?“ – vadinasi jūs dar netapote atsakinga už savo psichologinę gerovę. Ką gi, tuomet svajokite apie princą…
Olegas Lapinas