Žinoma, tai galima padaryti jėga:

• Galima prispausti vyrą pamelavus, kad pastojai;
• Galima apeliuoti į jo sąžinę: „prisimink, ką žadėjai“;
• Galima pravirkti, nes vyrai nepakenčia moters ašarų;
• Galima duoti jam užuominų, kad tėvai padės vyrui materialiai.

Padaryti visa tai galima tik tuo atveju, jei moteris iš anksto paruošia save pralaimėjimui. Nes normalūs vyrai anksčiau ar vėliau prisimena prieš juos panaudotą jėgą ir griebiasi revanšo. Revanšas būna toks, kad vyras moters gyvenimą paverčia pragaru; veda ją, tačiau anksčiu ar vėliau ima kankinti: ar geria, ar paleistuvauja, ar tiesiog su ja grubiai bendrauja.

Galima griebtis subtilesnių veiksmų:

• Pasakyti vyrui, kad nors jis ir patinka, bet greičiausiai „tarp mūsų nieko nebus“;
• Pranešti jam su ašaromis, kad skubotas seksas parodė, kad jam reikia „tik mano kūno, o ne sielos“;
• Nieko jam nesakyti, tačiau viskuo demonstruoti, kad priklausai jam ne pilnai, kad yra ir kitokių vyrų, rodančių tau dėmesį;
• Leisti jam suprasti, kad pati svyruoji ir nežinai, ar verta tekėti;
• Duoti jam sunkų išbandymą: tegul gauna rožių žiemos naktį ar nuvalo moters mašiną nuo sniego per pūgą.

Visa tai daranti moteris daugiau nei pusėje atvejų laimi. Statistinis vyras nepasiruošęs atsispirti žaidimui: „bėgu nuo tavęs, kad vytumeisi“. Ir ima vytis iki pat metrikacijos rūmų ar altoriaus. Tačiau ir ši taktika negarantuoja ilgalaikės sėkmės. Nes anksčiau ar vėliau vyras suvokia, kad prieš jį moteris panaudojo subtilų ginklą. Ir griebiasi, nors ir ne tokio atviro ir grubaus, bet vis dėlto revanšo: flirtuoja su kitomis moterimis, užsidaro nuo žmonos namų rėmuose.

Tačiau galima iš vis nemanipuliuoti vyru? Galima, tik tam reikia nebijoti likti be vyro, o pamilti vyrą. Ir tuomet padeda ypatinga dvasios būsena. Ji vadinasi „ryžtas“. Ryžtingoje būsenoje moteris eina va-bank. Ji neblefuoja. Netgi daugiau, ji išvis nežaidžia. Nes ji žino: gyvenime nieko negali žinoti tikrai. Gyvenime visko gali būti. Arba nebūti. Ji iš tiesų iš anksto neatsisako mylimo vyriškio, bet viduje pasiruošusi jį paleisti, ir, jei reikia, praleisti gyvenimą be jo. Tam, kad taip atsitiktų, moteris kaupia viską, ką gali duoti moteriai šiuolaikinė kultūra. O kultūra, kaip kartais pamirštama, yra ne kas kita, o instrumentų rinkinys, padedantis žmogui prisitaikyti besikeičiančioje situacijoje. Viena iš tokių situacijų – vyras, kuris svyruoja.

Ir štai moteris apsiginkluoja kultūrine idėja, kuri vadinasi „moters kelias į savo sielą“. Šioje idėjoje telpa viskas, ką kada nors apie moterį mokė:

• Psichologas Gustavas Jungas;
• Pagoniškos Lietuvių religijos;
• Antikos mitologija;
• Šiuolaikinis „new age“ judėjimas: toltekai, Kastaneda, šamanizmas, raganavimas;
• Šiuolaikinis feminizmas.

Tačiau labai svarbu yra tai, jog moteris netampa vyrų priešininke, tai yra, ji nenueina link radikalaus feminizmo. Vietoj to ji tiesiog semiasi energijos iš minties, kad moters gyvenimas iš principo remiasi ne vyru, o moteriška energija. Kuri gerokai viršija vyriškąją energiją, apie ką žino visi dvilyčiai gyvūnai bei ką žinojo didesnė dalis mūsų pagonių protėvių. Ir štai moteris, jaučianti ar tiesiog tikinti šia energija, duoda vyrui labai mielą, nuoširdų ir ryžtingą pažadą: „galbūt, aš galiu išgyventi ir be tavęs. Tačiau man su tavimi yra labai gera“.

Toliau ateina svarbus momentas. Vyras turi parodyti save, kiek jis pats yra nuoširdus. Jo niekas nespaudžia, taigi jam nėra ko nei gintis, nei pulti. Jis tiesiog gali nuoširdžiai pasakyti: „nežinau, ar galėčiau išgyventi be tavęs: man tavęs labai trūksta. Bet jei aš trukdysiu tau būti savimi, aš rasiu jėgų pasišalinti“.

Štai dabar moteris gali nusijuokti ir juokais, kad ir ne logiškai, pasakyti: „bet aš esu nenormaliai pavydi, tingi ir bijau gaminti. Tačiau šiaip esu labai faina. Nesišalink kol kas, gerai? “. O vyras pasakys: „gerai“.

Ir gyvens jie daug metų ilgai ir laimingai. Arba ne.

Olegas Lapinas