Sveika, perfekcioniste!Ar jau esi tobula? Nieko panašaus. Iki tobulumo vis dar toli, jei skaitai šį straipsnį. Tobulas perfekcionistas ir straipsnių skaityti nenorėtų, nes tobulas žinojimas nereikalautų skaitymo. Tobulas žinojimas tiesiogiai ateitų iš dangaus.
Bet jei tu jau nesi tobula, tai, be abejo žinai, jog perfekcionizmas yra bruožas varginantis. Sekinantis sielą ir kūną. Tačiau tu nežinai, kaip jo atsikratyti. O atsikratyti jo visai ir nereikia. Nes kai perfekcionistas bando ko nors atsikratyti, jis stengiasi tai padaryti labai tobulai. Ir žinoma, ta pastanga tik sustiprina šią savybę.
Dažniausiai perfekcionizmas gimsta mokykliniais metais, kadangi iki tol – darželiniame amžiuje – viešpatauja emocijos, nevaldomi impulsai ir visokie šlapimo nelaikymai. Kitaip tariant, vyrauja gamtos stichijos, o organizmo taip lengvai nesuvaldysi. O štai pirmose klasėse, kai visus gražiai susodina prie suolų, kai reikia gražiai išlygintų rūbų, dailių kasyčių bei mandagaus: „tamsta mokytoja“… Čia jau ima viešpatauti drausmė ir kontrolė. „Gražiausiai paruošė dailės pamoką Onutė! Tačiau kitą kartą pasistenk ir nupiešk dar gražiau“ – šis ir panašūs mokytojos pasakymai maloniai glosto savimeilę ir neramina. Neramina tuo, kad galima dar gražiau.
Mokytojams antrina tėvai, tiesiogiai skatinantys tave: „Dukrele, stenkis… Jei nebūsi pirma, tai nuslysi ir tapsi paskutine“, „Mes, atvykėliai iš kaimo, turime pasistengti, kad prasimuštumėme mieste“, „Brolis – šeimos gėda, tai bent tu mūsų nenuvilk“, „O kas gi taip kloja lovą? Na dar pabandyk… Štai – beveik tobulai“. Vaikas skatinamas ir netiesiogiai. Mama tiesiog nepakenčia netobulai išlygintų rūbų, nerimauja, kai ant dukros pėdkelnių yra mažytė skylutė, negali ramiai užmigti, kol sūnus nepagroja dešimtą kartą Šopeno valso…
Visa tai gimdo tvirtą įsitikinimą:
Šioje šeimoje manęs nemyli, kai aš nesu tobula, kai nesistengiu, nesiekiu…
Atkreipkime dėmesį, kad į studentišką amžių tu jau žengi su savotišku leksikonu:
- „Privalau“ vietoj „noriu“;
- „Stengsiuosi“ vietoj „darysiu“;
- „Sieksiu“ vietoj „pasimėgausiu“;
- „Idealas“ vietoj „aš tokia“.
Malonumų lieka vis mažiau ir, atrodo, kad malonumų organai silpnėja, o valia hipertrofuojasi. Visa tai – vardan įsivaizduojamo tobulumo. Žmogus pakeičiama žmogaus idėja. Pasaulis – romantiniu pasaulio idealu.
Tačiau ar dažnai jums teko sutikti tobulus žmones? Nedažnai. Todėl už kiekvieno perfekcionizmo slypi keletas baimių:
- Baimė, kad tave demaskuos;
- Baimė, kad tave „nusodins“ pastebėję trūkumą;
- Baimė, kad nebūdamas pirmas, tapsi paskutinis ir niekuomet sau neatleisi;
- Vis stiprėjantis įtarimas, kad net ir stengdamasis būti tobulas, vis vien lieki nemylimas, o myli kažkodėl nevalą ir „blogiuką“ („Viešpačiui mielesnė pasiklydusi avelė“).
Ir visos tos baimės skatina viską, ką darai, dar labiau tobulinti, bijoti džiaugtis ir juoktis, niekuomet nelikti savimi patenkintu, visuomet kontroliuoti įvykius ir nuolatos galvoti apie rezultatą. Argi tai blogai?
Mūsų veiksmus motyvuoja du dalykai: įsivaizduojami pozityvūs tikslai ir nemaloni deficito ar įtampos būsena. Kitaip tariant, vienus žmones pirkti kojines skatina gražios kojinės virtinoje. O kitus – tai, kad senos kojinės visai suplyšo. Perfekcionizmas motyvuojamas būtent nemalonaus deficito jausmu. Tačiau, jei jums reikia pakeisti kojines, tai pakeitęs jas tu nusiramini. O štai perfekcionizmą lydi nenuraminamasdeficito jausmas. Ką tu bedarytumei, tu vis vien jauti, kad veiksmas nėra užbaigtas. Todėl pasiektas rezultatas tave tenkina tik labai trumpam. Arba netenkina išvis – atsiranda nemalonus tuštumos jausmas (savaitgalio sindromas). Arba nerimas. Todėl pereiname prie gydymo.
Jei tu atpažįsti šiuos simptomus ir nori jų atsikratyti – sustok!Prie visų deficitų tu bandai pridėti dar vieną – savo charakterio netobulumą. Ir perfekcionistiškai stengiesi tobulinti savo asmenybę.
- Pradėk nuo to, kad priimi šią savybę. Priimi su šypsena ir simpatija. Juk jos dėka tu daug pasiekei ir esi gerbiama.
- Surask, kokie tėvų žodžiai ir veiksmai palaikė tavyje šį bruožą. Labai gera diagnostika: įsivaizduok mamos bei tėčio veidus ir garsiai ištark „tėveliai, žiūrėkite: aš stengiuosi būti tobula – ar dabar jau jūs mane mylite?“. Savijauta, paklausus apie tai, paliudys, ar tai tiesa.
- Vaizduotėje atiduok tėvų lūkesčius ir nurodymus patiems tėvams: „tėveliai, pasiimkite atgal šiuos savo nurodymus ir sąlygas!“
- Pasimėgauk laisve: nieko neveikimu, nieko nesiekimu, sąstingiu, stagnacija, degradacija, moratoriumu bet kokiai veiklai.
- Pasimelsk Aukščiausiam: tegul jis kurį laiką patvarko tavo ir kitų žmonių gyvenimus…
- Nueik miegoti su švaria sąžine. Tai buvo diena, kai tu pagaliau tapai pasiklydusia avele. O Dangus jas globoja.
Sveikinu!
Olegas Lapinas