Po „Eurovizijos“ atrankos sulaukiau daug žinučių su klausimu – ką reiškia psichologijoje katarsis? Ši tema išsivystė į ilgą pokalbį. Taip gimė šis straipsnis apie tai, kaip katarsis gali būti naudingas mūsų mentaliteto žmonėms. Ką jis turi bendro su nemiga, perdegimu, pervargimu ir kokia šio žodžio kilmė?
Katarsio istorinės šaknys
Nežinau, kokią reikšmę pasirinktam pavadinimui suteikia muzikantai. Psichologijoje katarsis – stipri emocinė iškrova, po kurios žmogus jaučiasi geriau.
Senovės graikai katarsį naudojo teatre, leisdami per herojų tragedijas išjausti savo skausmą. Aristotelis jį apibrėžė kaip sielos apsivalymą per baimę ir užuojautą, o Platonas siejo su sielos skausmo išsivadavimu. Vėliau Froidas katarsį pritaikė psichoanalizėje kaip būdą sumažinti pasąmonės vidinių konfliktų sukeltą įtampą.
Katarsis – tarsi perkūnija po ilgai tvankusio oro: emocijos išsilieja, ir staiga tampa lengviau kvėpuoti.
Kai patarimai neveikia?
Kai prieš dešimt metų pradėjau dirbti su perdegusiais žmonėmis, atrodė, kad sprendimas paprastas – daugiau poilsio, geresnis miegas, mažiau streso. Tačiau greitai supratau, kad tokie patarimai neveikia.
Norint tikro pokyčio, žmonėms svarbu suprasti, kaip viskas veikia, ir turėti instrumentus, kurie padeda gerinti savijautą.
Kaip atpažinti, kad jums trūksta katarsio?
Ar jums pažįstama situacija, kai nerimas tampa kasdieniu palydovu, nors iš pažiūros viskas gerai? Vieni žmonės jaučia nuolatinę įtampą, tampa irzlesni, bet neranda aiškios priežasties. Kitiems pradeda trikti miegas – sunku užmigti, jie dažnai prabunda naktį. Kai kuriems tai pasireiškia kūne: galvos skausmais, spaudimu žandikaulyje, virškinimo problemomis ar dirgliosios žarnos sindromu. Nors simptomai skirtingi, priežastis gali būti ta pati – neišreikštos emocijos, kurioms trūksta iškrovos.
Neišreikštų emocijų pasekmės
Psichologijoje yra toks terminas – „neišreikštos“ arba „sulaikytos“ emocijos.
Odontologai tai atpažįsta iš įtampų žandikaulyje, masažo specialistai – iš fizinių įtampų raumenyse. Psichologai – iš apatijos, nuovargio, sutrikusio miego, perdegimo ir jėgų stokos požymių.
Kūno paslaptinga kalba
Įdomu tai, kad mūsų kūnas veikia kaip tikslus emocijų archyvas. Sulaikytos emocijos „įsikuria” mūsų raumenyse.
Kai neleidžiame pykčiui pasireikšti, pasąmoningai įtempiame raumenis (dažniausiai pečių ar kaklo srityje). Seksualumą blokuojame vidinių šlaunų raumenimis, lyg uždarydami tarpukojį. Šie raumenys dar vadinami gėdos raumenimis.
Tokios įtampos kaupiasi lyg akmenys kuprinėje ant pečių ir vis labiau apsunkina ėjimą gyvenimo keliu.
Kodėl taip yra?
Raumuo įsitempia ir į jį patenka mažiau kraujo, deguonies, magnio bei kitų svarbių medžiagų. Vienas mėnuo, kitas, trečias – ir atsiranda lėtinis stresas bei kūno išsekimas.
Tai gali pasireikšti galvos skausmais, energijos trūkumu ar net virškinimo sutrikimais. Mūsų organizmui atrodo, kad kyla pavojus. Pavojaus būsenoje negalima miegoti, o reikia būdėti. Ilgainiui dėl to sutrinka miegas. Atrodo, kad viskas yra normaliai, o jaučiamės prastai. Neturime jėgų, prasideda psichosomatiniai sutrikimai.
Vedant mokymus Ukrainoje, įsitikinau – net sudėtingomis aplinkybėmis įmanoma padėti žmonėms atgauti jėgas ir ramų miegą. Katarsis čia veikia tarsi raktas, išleidžiantis emocines įtampas. Pažiūrėkime, kaip tai atrodo praktikoje.
7 Katarsio būdai praktiškai
- Menas – filmai, muzika, teatras, dainavimas
Vienas paprasčiausių būdų patirti katarsį – pasitelkti meną. Žiūrėdami jaudinantį filmą, skaitydami knygą ar lankydamiesi spektaklyje, galime saugiai išleisti savo emocijas – verkti, juoktis, pykti ar bijoti.
Įdomu tai, kad daugelis žmonių intuityviai tai supranta. Jie turi savo „gydančius filmus” – tuos, kuriuos žiūri sunkiu metu. Gal tai melodrama, kuri priverčia verkti, ar komedija, kuri išsprogdina juoką. Per šiuos filmus išgyvename tai, ką patys jaučiame, bet negalime išreikšti kasdienybėje.
Menas tampa tarsi saugi erdvė, kur galime būti pažeidžiami, jautrūs ir atviri – tokie, kokiems sunku būti realiame gyvenime.
- Lietuviškasis katarsis – raudojimas
Mūsų krašte buvo įprasta į laidotuves kviesti raudotojas. Kaip pažymi etnologė R. Račiūnaitė-Paužuolienė: „Raudojimas laikytas apeigine laidotuvių dalimi, šiuo tikslu samdytos profesionalios raudotojos. Jos atliko tam tikrą psichoterapinę funkciją – netekties metu per raudas padėdavo artimiesiems sumažinti psichologinę įtampą.“
Tai mūsų liaudies katarsio atitikmuo, kuris padeda sumažinti psichologinę įtampą praradus artimą žmogų.
- Valymasis rašant – ekspresyvus rašymas
Vienas iš labiausiai ištirtų katarsio būdų – mokslininko Pennebakerio metodas, ekspresyvus rašymas. Tyrimai rodo, kad rašymas apie skaudžias patirtis ne tik pagerina emocinę savijautą, bet ir daro teigiamą poveikį organizmui.
Geriausi rezultatai pasiekiami rašant 4 dienas iš eilės po 20 minučių, išliejant viską, kas slegia – pyktį, liūdesį, baimę. Svarbu sąžiningai prisiliesti prie giliausių išgyvenimų.
Svarbu: šį metodą geriausia praktikuoti prižiūrint specialistui, o sergant depresija – iš viso atidėti.
- Ar juokas gali sukelti katarsį?
Taip! Tam net sukurta atskira praktika – juoko joga. Neuromokslininkai nustatė, kad juokas turi gydomąjį poveikį, net jei jis prasideda dirbtinai.
Kasdien juokiantis bent 5 minutes, gerėja nuotaika, mažėja stresas, o kūnas atsipalaiduoja. Svarbu ne priežastis, o pats procesas – net jei tiesiog stovėsite prieš veidrodį ir vaidinsite juoką, jūsų smegenys sureaguos taip, lyg juoktumėtės nuoširdžiai.
- Aktyvios meditacijos – kai ramybė ateina per audrą
Įdomu tai, kad kartais kelias į ramybę veda per audrą. Ošo dinaminėje meditacijoje yra specialus katarsio etapas, kur leidžiama išreikšti visas užspaustas emocijas – rėkti į pagalvę, daužyti ją, trepsėti, keiktis – išreikšti tai, kas buvo užspausta viduje. Tai iš šalies gali atrodyti keistai, tačiau tyrimai ir patirtis parodo, kad tai efektyvu. Žmonės, reguliariai praktikuojantys tokias aktyvias meditacijas, tampa ramesni, geriau susitvarko su stresu ir jaučiasi laisvesni. Tai dar vienas būdas išjudinti kūno įtampą ir pagerinti savijautą.
- Pulsacijos – kvėpavimo metodas emocinei įtampai paleisti
Tai vienas Olego Lapino mėgstamiausių metodų. Pulsacijos – tai paprasta, bet veiksminga kvėpavimo technika, atliekama kartu su specialistu, kuris sukuria saugią erdvę išreikšti tai, kas dažnai lieka užgniaužta.
Sąmoningai kvėpuojant, atsipalaiduoja kūne susikaupusios įtampos (vadinamieji blokai), o emocijos gali natūraliai iškilti į paviršių. Kai kuriems žmonėms tai virsta ekspresyviu katarsiu, kitiems – ramesne, gilumine patirtimi. Po tokių sesijų daugeliui palengvėja, grįžta energija ir vidinė laisvė.
- Sportas, šokiai, dainavimas
Vienas kertinių klausimų, kurį užduodu perdegusiems žmonėms, – ką jie mėgo veikti anksčiau? Katarsį galima patirti sportuojant (vaikščiojant, bėgiojant, užsiimant boksu ar kovos menais), šokant ar dainuojant. Tai dar keletas būdų išlieti emocijas ir pagerinti savijautą.
Kaip pradėti?
Katarsis nėra stebuklingas sprendimas, bet tai vienas iš būdų sugrąžinti kūnui ir emocijoms pusiausvyrą. Tai galima daryti per meną, rašymą, juoką ar net intensyvų judesį – svarbiausia rasti būdą, tinkantį būtent jums.
Tai tik maža dalis instrumentų, kurie padeda žmonėms geriau jaustis. Kituose straipsniuose mielai pasidalinsiu kitais metodais, kurie padeda man ir mano klientams.
Aleksejus Žaltkovskis, „Lapino skrynios“ konsultantas. Per 2023–24 m. vedė daugiau nei 150 seminarų NVO savanoriams Ukrainoje. Konsultuoja apie tai, kaip tvarkytis su sunkumais ir gerinti savijautą.