Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

GALĖČIAU PARAŠYTI TONĄ PATARIMŲ, KAIP TEISINGAI BŪTI, TAČIAU…

GALĖČIAU PARAŠYTI TONĄ PATARIMŲ, KAIP TEISINGAI BŪTI, TAČIAU…Skaitymo laikas: 3 minutės psichologinės higienos

Man visada buvo artima „gyvenimo, koks jis yra“ idėja. Ne kažkokio įsivaizduojamo teisingo gyvenimo, o to, kuris vyksta su mumis kiekvieną sekundę.

Kiekvienas iš mūsų puikiai žinome, kaip reikia gyventi. Reikia anksti gultis ir anksti keltis, sveikai maitintis, pakankamai ilsėtis, užsiimti mėgstama veikla, nepykti ant kvailių ir neįsižeidinėti, protingai dirbti su emocijomis, ieškoti ir prašyti pagalbos, nesiteisinti, teisingai nustatyti savo ribas…

Prisipažįstu, galėčiau parašyti toną patarimų, kaip teisingai būti. Gyvenime, su vaikais, karjeroje, emigracijoje, draugystėje, asmeniniuose santykiuose, santuokoje, skyrybose, konfliktuose, ribų nustatyme, sielvarto išgyvenime, versle ir daugybėje kitų sričių. Dar daugiau, aš žinau, koks svarbus yra pažeidžiamumas. Galiu parašyti apie tai, kaip tai būna skaudu, sudėtinga ir ne visada išeina. Ir žinau, kad sekanti „teisumo“ stadija – pažeidžiamumas. Tai panašu į žaidimo lygius.

Pirmasis lygis, nesąmoningas. „O aš rėkiu ant vaikų, ir kas čia tokio!“
Antrasis lygis, neofitas su baltu apsiaustu. „Rėkti ant vaikų siaubinga – visos jos siaubingos motinos!“.
Trečiasis lygis. Aš jau nebe su baltu apsiaustu, aš gyva ir pažeidžiama, visi pastebėjote? „Visi tėvai kartais rėkia ant vaikų, man taip pat pasitaiko. Aš suvokiu, kad tai neteisinga, bet atleidžiu sau“.

O tada.

Kodėl JIE neieško psichologų pagalbos? Kodėl leidžia sau ištižti? Aš jau nebe su baltu apsiaustu, aš juos suprantu. Ir aš noriu jiems gero. Tiesiog jiems reikia profesionalios pagalbos. Jie privalo norėti pasikeisti.

Teoriškai viskas teisinga. Neįmanoma padėti tam, kuris nenori keistis ir nemato tame jokių problemų. Ar reikia jį kaltinti ir teisti, kad jis pajustų, kad yra neteisus ir niekingas su savo idiotiškais nekontroliuojamais jausmais? Galbūt tai išjudins jį? Ar reikėtų jį palaikyti, suprasti ir užjausti? Apgaubti jį šiluma ir supratimu, ir tada jis sukaups jėgų keistis?

Dievai žino.

Galbūt šiandien aš neturiu supratimo ir šilumos. Galbūt jie negali nerėkti, neįsižeisti, nepykti. Galbūt jie neturi nei jėgų, nei įgūdžių, nei resursų paprašyti pagalbos, ištverti tai, atsistatyti. Galbūt negali palikti smurtautojo, susiimti į rankas, pajusti ribų, tapti geresni. Galbūt nenori. Galbūt negali panorėti. Galbūt aš negaliu nueiti miegoti laiku, atsisakyti nuo šokolado plytelės, nustoti smerkti aplinkinius. Galbūt negaliu. Galbūt nenoriu.

Egzistuoja tiktai čia ir dabar. Kiekvienas iš mūsų esame tiktai čia ir dabar, kur mes tokie, kokie esame. Nei išmintingi straipsniai, kaip turėtų būti, nei užkerėjimai: „O tegu jie…“ to nepakeis. Štai ji, sansara, visame savo gražume.

Kartais savo gyvenimą aš matau nušviestą rožine spalva, visoje didybėje, ir tai suteikia man jėgų. Kartais mano gyvenimas pasirodo gėdingoje, kvailoje, liguistoje šviesoje, ir aš pradedu taikyti sau visokius teisingus principus. Kartais man norisi pasikarti. Kartais – sulenkti Visatą per pusę. O kartais gyvenimas – tiesiog serialas.

Kartais žiūrėdama į žmones aš sugebu matyti tiktai kvailas paviršutiniškas kartonines figūrėles, kurios gyvena savo nesąmoningame nereikšmingame pasaulėlyje. Ir man norisi juos teisti. Kartais aš matau sužeistus, nežinančius, sutrikusius, neužaugusius vaikus. Ir man norisi juos apkabinti, suprasti ir užjausti.

O kartais aš matau gyvus žmones, štai tokius kaip kiekvienas iš mūsų. Visi jie kažkur keliauja, kiekvienas eina savo keliu. Tuo pat metu jie jaučia tiek savosios prasmės unikalumą, tiek ir savosios egzistencijos menkumą. Ir kiekvieną dieną jie kaunasi už kažką reikšmingo sau. Triskart nuvertinti, dukart sužaloti aplinkinų grubumo, triskart praradę prasmę ir triskart ją vėl atradę.

Kiekvienas iš mūsų dabar pragyvensime sekančias dešimt minučių, padarysime žingsnį į kažkurią pusę, ieškosime pritarimo akyse, kurios mums svarbios. Gyvenimas kiekvienam iš mūsų kartais būna toks nepaprastas, skaudus ir vienišas dalykas.

Ir visi tie „O tegu jie…“ – JIE lygiai tokie patys, kiekvienas sau, ne visada teisingai pasielgiantys, gyvi…

Vertė Dalia Lapinienė, autorė Olga Nečajeva.

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
1.8k
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:


    7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:

    Apie Lapino skrynią

    Share this post

    Susiję įrašai

    blank

    2023-02-06

    KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-27

    AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    Tu gyveni pagal formulę „beveik“. Tau beveik pasisekė gerai baigti mokyklą, tačiau vieno balo pritrūko ir tu neįstojai, kur norėjai. Tu beveik gavai gerą pažymį per...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-22

    AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    Nei kiek tos svajonės nesipildo! – kategoriškai taria realistiški žmonės. Ir priduria, kad svajoti neverta, kad viltis – kvailių  motina, kad kaip pasiklosi, taip ir...

    Skaityti straipsnį

    Naujausi įrašai:

    • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    • APIE SANTUOKOS KRIZES

    • AR VYRAI KURTI IR AKLI

    Tags

    #laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

    Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

    Apie programą

    Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

    Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


      © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

      Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
      Privacy & Cookies Policy

      Privacy Overview

      This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
      Necessary
      Always Enabled
      Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
      Non-necessary
      Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
      SAVE & ACCEPT