Brandi moteris skiriasi nuo mergaitės tuo, kad ji daug dalykų priima tokius, kokie jie yra. Nieko nebando su jais padaryti. Ji nenuduoda, kad girdi. Ji iš tiesų girdi leisdama sau būti paliestai iki pačių būties gelmių. Ji tiesiog giliai išjaučia tai.
Ji nustoja bandyti keisti ir taisyti kitus žmones. Tam tikra prasme pasiduoda ten, kur kovoti beprasmiška. Ir pasidavusi leidžia vyrui, vaikams ir kitiems žmonėms būti tokiems, kokie jie yra. Ji nenutaiso kankinės minos “susitaikydama” su kito žmogaus trūkumais. Ji iš tiesų daugybę kartų atsitrenkusi į sieną supranta, kad siena kietesnė už jos kaktą. Ir siena dėl kažkokios priežasties stovi štai būtent šitoje vietoje. Ir jokioje kitoje…
Brandi moteris skiriasi nuo mergaitės tuo, kad yra daug dalykų, dėl kurių jinai liūdi. Liūdi dėl to, kad netgi su pačiu mylimiausiu ir artimiausiu žmogumi neįmanoma viskas, ko ji norėtų. Ne todėl, kad nėra meilės, o todėl, kad kitas žmogus visvien skiriasi nuo jos ir egzistuoja savarankiškai, kaip jis pats. Išgyvendama neigimą, pyktį, derybas ir sielvartą, ji susitaiko su šiuo kontakto apribojimu. Ir pradeda nukreipti dėmesį į tuos bendrus dalykus, kurie yra tarp mylimų žmonių. Ji jaučia dėkingumą kiekvienam kontakto ploto centimetrui, kuris egzistuoja tarp jos ir artimo vyro.
Brandi moteris sugeba daugybę dalykų paversti į džiaugsmą ir malonumą. Atrasti jį visuose stimuluose, atsitikimuose ir reiškiniuose. Ne dėl to, kad ji nenorėtų patirti ko nors kito, o todėl, kad ji rado savyje pakankamai kūrybinių galių, kad perkeistų ir transformuotų tai į džiaugsmą.
Ji geba išgyventi skausmą, bet nedaugina ir neieško jo. Ji moka atrasti džiaugsmą, bet nėra prie jo prilipusi. Ji tiesiog leidžia džiaugsmui ateiti.
Ji gerbia savo kelią ir patirtį, Ji eina per gėdą ir savęs neigimą ir išeiną į gilų savęs supratimą, o per tai – ir į gyvenimą.
Aglaya Dateshidze
Vertė Dalia Lapinienė
