Fėjas aš galiu tyrinėti be galo – jų mano gyvenime apstu. Manyje taip pat yra Fėja. Pastaruoju metu pradedu manyti, jog mūsų vidinė Fėja – gudri, ne itin sąžininga ir nenuoširdi būtybė. Anksčiau aš įtarinėjau, kad Fėja pasižymi siauraprotiškumu. Dabar aš įtariu, kad ji – savanaudė.

Kaip atpažinti Fėją savyje? Tai nėra paprasta. Bet įmanoma.

Dvi pagrindinės jos savybės – ji Aukojasi ir Tikisi.

Imasi nepatogių, jai pačiai neįdomių darbų, mažai apmokamų projektų. Kenčia ir šypsosi. Nes tikisi, kad JĄ ĮVERTINS.

Ji prastai jaučiasi, negaluoja jos vaikas, yra begalė kitokių svarbių reikalų. Bet ji važiuoja pas vyriškį vos tik jis paskambina ir pakviečia. Ne todėl, kad, tarkim, norėtų tuojau pat sekso su juo. Ji važiuoja, nes tikisi, kad viskas pasikeis būtent šio susitikimo metu. Ir JIS ĮVERTINS.

Ji bet kuriuo paros metu atsiliepia į telefono skambučius. Tai leidžia jaustis jai reikalingai žmonėms. Ir tikisi, kad TAI ĮVERTINS.

Jeigu vyras, kurį ji įsimylėjusi, grubiai pasakys jai, kad ji – stora karvė, ji su ašaromis akyse eis užkramsnoti streso tortuko gabalu. Ir vyras, metęs žvilgsnį į klostes ant pilvo, sutiks jos amžinai prasikaltusį ir maldaujantį žvilgsnį. Bet galimas dalykas, JIS ĮVERTINS, kad nebuvo pasiųstas kuo toliau.

Kai Fėja iš paskutiniųjų kenčia vyro šunybes, ji vadina tai meile. Iš esmės, ji pasitelkia geležinę kantrybę, meiliai elgiasi, neprisimena blogio ir pan. Kada Fėja apie tai galvoja, jos akys prisipildo skaidrių ašarų, ir ji kreipiasi į kažką, esantį ten, už lango: „Tu matai, kaip aš jį myliu. Atlygink man už tai: tegu JIS ĮVERTINA“. Beje, pirmąją frazę ji ištaria garsiai, antrąją išlemena nerišliai ir rausdama iš gėdos, visai kaip Paša Emiljevičius.

Fėja be perstojo galvoja apie savo svajonių vyrą. Tai – jos pagrindinė emocinė kramtomoji guma. Apsaugok Viešpatie bent minutei atsitraukti. Be vyro jai gyvenimas nemielas, darbas nedžiugina ir filmas neįdomus, ir šokoladukas neskanus. Ji labai stengiasi. Ir visada persistengia. Santykių pradžioje ji vaidina mamytės vaidmenį. Visada galima tikėtis, kad būtent šį vaidmenį ĮVERTINS. Tame nėra nei kruopelytės tikro rūpesčio. Jis rašo SMS: „Man karšta“. Fėja vietoj to, kad atsakytų: „Taip, po velnių, man irgi“, sėdėdama įkaitusioje mašinoje nesibaigiančioje spūstyje pradeda karštligiškai „rūpintis“. „Apsivyniok galvą šlapiu rankšluosčiu – gausi saulės smūgį!“ – barbena ji. Suaugęs dėdulė kitame laido gale vaiposi ir rauko kaktą. „Ar apsivyniojai?“,- rašo ji po kurio laiko („aš tokia gera!“). „Apsivyniojau,- pagiežingai mintija dėdė, – kurgi ne“. Istorija tikra. Fėjos gyvenime visada būna „santykių pradžia“ ir ilga, gūdi, nesibaigianti pabaiga.

Seksas Fėjai nėra labai patogus. Fėja nemėgsta prarasti savikontrolės ar nustoti kontroliuoti partnerį. O kur dėtis? Proceso metu jos galvoje tarsi išsigandusi plaštakė vis praplasnoja ta pati laiminga mintis: „JIS ĮVERTINS. Tas išsilenkimas ir ta dejonė, tai taip gražu“. Fėjai labai svarbu, kad sekso metu viskas būtų gražu ir tvarkinga. Kaip kine. Ir pro ilgas blakstienas ji paslapčia stebi partnerio veido išraišką – ar ĮVERTINO? Jos pagrindinis malonumas – ne orgazmo malonumas, o galimybė kontroliuoti vyrą.

Fėja niekada niekam atvirai pykčio ir nepasitenkinimo neišreiškia. Ir tuo pat metu ji nuo galvos iki kojų pilna paslėptos agresijos. Vietoj to, kad lakoniškai pasiųstų po velnių, ji ilgai ir nuobodžiai kažką velia neva siekdama „išsakyti viską“. Fėja beprotiškai civilizuota ir išauklėta. Ji niekada nevartoja necenzūrinių išsireiškimų. Jos pagrindinė vertybė – sugebėjimas sukandus dantis kentėti. Fėja iš tiesų nesugeba suteikti nei tikro palaikymo, nei tikro artumo.

Žmonės kaipo tokie Fėjai nėra įdomūs. Pokalbių metu ji paslapčia nuobodžiauja. Ir nežiūrint į tai, ji turi gero klausytojo reputaciją. Ji pirma atbėga į pagalbą, ji „suprantanti ir priimanti“ pagal geriausias fėjų tradicijas. Ji niekada nepyksta, ji liūdi gražiai. Fėja niekada nepasako: „Ne, man tai netinka“. Ji sako: „Taip, žinoma“. Ir šalia to jai nuolatos gaila savęs.

Aš susidūriau su vienos savo draugės vidine Fėja, kada ji nei iš šio, nei iš to, taškydamasi seilėmis pradėjo rėkti, kad jai su manim taip sunku, kad ji jau nebesitiki, kad aš TAI ĮVERTINSIU, kad prieš du metus ji taip kentėjo… Ir išliejo ant manęs ilgiausią sąrašą visų mano klaidingų poelgių ir jos pačios lūkesčių, kurių aš neatitikau. Tai buvo įtartinai panašu į restorano sąskaitą. Naudojaisi – mokėk!!! Aš neprisiminiau nei vieno atvejo, apie kurį ji man rėkė. Nežinojau, kad ji vos tai iškentė sukandusi dantis. Aš buvau tiesiog apstulbusi. Ir daugiau mes nebendraujame.

Jei jūs neatitiksite Fėjos lūkesčių, ji visada jus nubaus. Jūs tiesiog gyvenate, jūs susitikinėjate su ja. Kartais jūs nerangus kaip dramblys ir nedėmesingas arba mirtinai pavargęs. Bet kiekvieną jūsų žingsnį seka pagiežinga Fėja, ji viską suskaičiuoja ir užsirašo ant popierėlio. Galiausiai ji pateikia jums čekį: aš tave mylėjau, aš buvau tokia gera. O dabar apmokėk sąskaitą.

Fėja visada pretenduoja į išskirtinę vietą aplinkinių gyvenime. Ji savanaudiška ir trokšta valdyti. Tai užmaskuota taip puikiai, kad iš karto ir nepastebėsi. Požymis, kad jumyse apsigyveno Fėja – tai nenumaldomas troškimas, kad kažkas jus aukštai ĮVERTINTŲ bei aistringas noras pateikti sąskaitą už „visas mano kančias ir kantrybę, o taip pat už tai, kokia aš gera, ir niekas nesupras tavęs taip, kaip aš“. Vyrai instinktyviai nusipurto nuo Fėjos ir nejaučia joms traukos. Užtat apipila jas komplimentais „tu nuostabi moteris“. Vyrai negailestingai iškeičia Fėjas į visiškai netobulas būtybes. Jiems, vyrams, tiesiog tos būtybės atrodo nuoširdesnės ir patrauklesnės. Jų „ne“ paprastesnis ir suprantamesnis negu daugiaprasmis Fėjos „taip“.

Kaip patogu gyventi be Fėjos viduje! Tu žinai, kas tau gerai, o kas netinka.
Jeigu tu darai kažkam ką nors gera, tai patiri iš to malonumą ir nesitiki, kad JIS ĮVERTINS.
Jeigu nenori daryti – nedarai.
Jeigu tau ko nors reikia, sakai apie tai tiesiai, o ne užgniaužusi nepasitenkinimą lauki, kol šis asmuo susipras pats.
O jeigu negauni to, ko tau reikia – ką gi. Ne – tai ne. Tu rasi tai kitoje vietoje.
Tu susitikinėji su vyru todėl, kad tau gera su juo čia ir dabar. O ne bus gera šviesioje ateityje, kuri, pagal tavo paskaičiavimus, turėtų įvykti iš karto po to.
Tu turi pakankamai sveiko proto ir nuoširdumo, kad išeitum iš santykių, kuriuose tau bloga. Nes tu nežaidi žaidimo „JIS TAI ĮVERTINS“.

Svarbu suvokti, kad kiekvienoje iš mūsų kartais apsigyvena Fėja. Besišypsanti, padedanti, kantri, su sparneliais. Gerai įsižiūrėkime, ar tik ji pasislėpusi kamputyje nerašo kažko nervingai ant popierėlio, ar neslepia kartais savo rankose kalkuliatoriaus…

Vertė Dalia Lapinienė, šaltinis (ulitza)