Pirmas dalykas – vaikinai, turintys kuo pasigirti- aukšti, gražūs ir stiprūs – susilaukia ne vienos merginos dėmesį. Žinoma, pats išvaizdžiausias klasės berniukas yra geidžiamas didesnio kiekio jį įsimylėjusių mergaičių, nei neišvaizdus vaikinas. Tai stiprina konkurenciją tarp panelių ir gali supriešinti geras drauges. Laimei, be išvaizdos panelės vertina dar ir kitas savybes, todėl galų gale šis vaikinas atitenka tik vienai. Tačiau ar ši išvaizdaus vaikino savybė, būti geidžiamu, išnyksta, kai baigiasi vestuvinė ceremonija ir prasideda šeimyninis gyvenimas? Yra tikimybė, kad išvaizdus vyras ims patikti kitai moteriai, o ta, kuri jį išrinko, ims jam atsibosti. Taigi, turėti tokį vyrą – reiškia jausti šiokį tokį neužtikrintumą. Neišvaizdus vyras kelia mažesnį neištikimybės pavojų.

Dar vienas dalykas: kaip vyrai įgyja valdžią? Tam, kad įgytumei valdžią, turi daryti karjerą. Mūsų visuomenėje tarp priemonių karjerai padaryti ne paskutinę vietą užima asmeninis žavesys. Į ką ta žavesys yra nukreiptas? Žinoma, ne tiek į žmoną ir ne tiek į vaikus, kiek į pažįstamus ir draugus vyrus: “Aš iš karto patikau savo partneriui“, „mane iškart pastebėjo generalinis direktorius“, „ susitikau su savo klasioku ir jis pasiūlė man darbą“. Nemaža dalis tokių sandėrių, po kurių vyras padaro pirmą arba ne pirmą, bet lemiamą posūkį savo karjeroje, įvyksta dėl simpatijos, kuri nuo seno buvo ar užsimezga tarp vyrų. Vėliau karjerą reikia „atidirbti“: tam tarnauja firmos pasilinksminimai, baliukai ir pirtys. Kaip tokia vyriška draugystė atsiliepia šeimos gyvenimui? Niekas negali paneigti, kad vyriškumo jausmui sustiprinti, vyrui reikalingi kiti vyrai. Tačiau vargu ar stipri vyriška draugystė palanki šeimos gyvenimui. Kur sėkmingai darantis karjerą vyras praleis daugiau laiko, su draugais ar su šeima? Kas jam kels didesnį susirūpinimą ir konkurencinį nerimą: galimas konkurentas į tą patį postą jo darbe, ar žmonai asistuojantis pažįstamas? Visai gali būti, kad kopimas į valdžios viršūnę reikš nuolatines dramas ir pergyvenimus, susijusius su darboviete. Ir žmonai teks tik liūdnai dūsauti, jei ji laukia iš vyro romantikos ir minčių apie ją….

Trečias dalykas – ką padaro valdžia su vyro nuoširdumu ir požiūriu į save? Graikų mitologijoje aukščiausias dievas Dzeusas apgavo išminties deivę Metidę ir paprašė ją sumažėti. Sumažėjusią kaip mat prarijo ir nuo tol Metidė gyveno Dzeuso galvoje, gimdydavo už jį idėjas, kurias jis pateikdavo kaip savo. Ar gerbs vyras tokią moterį, kurios protu ir sumanumu pasinaudos darydamas karjerą? Ar nesumažės ji, kaip Metidė ir ar nepraras savo „aš“? Beje, tikroji Dzeuso žmona Hera turėjo nuolat pakęsti vyro neištikimybę. Ji tik keršydavo savo varžovėms, bet vyras likdavo už jos pykčio rėmų.

Nedarydami didelių apibendrinimų, vis dėlto prisiminkime: psichologiniai tyrimai parodė, kad daugiau valdžios turintys vyrai yra labiau linkę į veidmainystę, nei vyrai su mažesne valdžia. Tyrėjai nustatė, kad kuo aukštesnę valdžią turi tiriamieji, tuo labiau jie yra linkę į dvigubą moralę – teisinti save ir piktintis aplinkiniais. Mažesnę valdžią turintys žmonės pasižymi priešinga savybe, yra perdėtai kritiški sau ir savęs neteisina, tuo tarpu aplinkinius vertina palankiau. Todėl iš pjesių, romanų ir filmų mums pažįstamas personažas, daug valdžios turintis niekšas (teisėjas prievartautojas iš „Svinio Todo“, profesorius Moriartis iš „Šerloko Holmso užrašų“ ir aibė holivudiškų piktadarių iš veiksmo filmų ne tik yra blogi, bet ir) visuomet save teisina, o nekaltus žmones linkę smerkti, kankinti ir apskritai elgtis su jais taip, tarsi jų aukos būtų neteisios, o jie- teisūs. Pagalvokite: atsidūrusi šalia tokio veidmainio ar neteks jums prarasti save ir ar neatsitiks, kad vyras nejaus jums dėkingumo, o tik užsipuls jus už jūsų teisėtą pasipiktinimą? Neiškitimas bus jis, bet jūsų pavydo scenos gali tapti jam pasiteisinimu: kaip aš galiu likti ištikimas su tokia pavydžia žmona?

Ketvirtas dalykas – ar aukštas postas, valdžia ir įtaka teigiamai atsiliepia vyro seksualiniam gyvenimui? Deja, kai kurie tyrimai rodo priešingą dėsningumą, didesnį testosterono kiekį gyvūnų ir žmonių pasaulyje turi kaip tik žemesnio socialinio rango patinai. Nenuostabu, testosteronas skatina konkurenciją, o kam reikia šio hormono, jei konkurencija jau laimėta? Taigi, atspėkite, kuris vyras bus seksualiai aktyvesnis – firmoje besilankantis santechnikas ar to paties amžiaus firmos vadovas? Atkreipkime dėmesį ir į tą nelinksmą faktą, kad daugiau pinigų ir valdžios dažniausiai turi vyresnio amžiaus vyrai. Taigi, picos išnešėjas gali turėti aiškų pranašumą lovoje prieš picerijos tinklo akcininką. Deja, mažesnis lytinis pajėgumas kartais stumia tokius vyrus į pakaitinį lytinį aktyvumą ar bent į labai jaunų merginų paieškas. Būtent todėl įvairių pedofilų bylose nuolat šmėkščioja įvairūs valdžią turintys brandesnio amžiaus vyrai.

Žinoma, jūs galite pasakyti, kad tai tik apibendrinimai. Ne visi direktoriai ir politiniai vadovai yra veidmainiai, piktadariai su susilpnėjusia potencija. Yra aibė normalių ir sąžiningų vadovų su geru seksualiniu gyvenimu. Juk vadovavimas – tai tik užsiėmimas. Ir nėra nieko blogo nei išvaizdoje, nei piniguose, nei valdžioje. Tačiau kai kurie vyrai pamiršta tai ir ima tapatintis su valdžia. Tik labai gerai, jei kartu su valdžia bei pinigais išauga išmintis.

Yra žinoma istorija apie imperatorių Diokletianą. Sulaukęs garbaus amžiaus imperatorius išvyko iš Romos į provinciją ir nesirodė kelis metus. Pagaliau senatoriai apsilankė jo sodyboje ir dirbančiam sode imperatoriui pranešė, kad sostinėje jo laukia svarbūs valstybiniai reikalai. Imperatorius pasakė jiems: “Jūs netrukdytumėte man tokiais niekais, jei žinotumėte, kokius didžiulius kopūstus aš čia išauginau!“

Olegas Lapinas