Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

AR TU KALBIESI SU SAVIMI?

AR TU KALBIESI SU SAVIMI?Skaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

Sako, vienatvė būna trijų laipsnių. Pirmas laipsnis: minčių – tu vaikštai vienas ir kažką galvoji. Antras laipsnis – monologo: vaikščiodamas tu kažką murmi, mąstai pusbalsiu. Trečias laipsnis – dialogo: tu sustoji gatvėje ir gestikuliuodamas pats su savimi garsiai ginčijiesi. Kodėl taip yra?

Kalbėtis su savimi įmanoma tik tuo atveju, jei mūsų sąmonėje egzistuoja ne tik „aš“, bet bent dvi pusės: kalbančioji ir klausančioji. Žinoma, dažnai jos paeiliui išsako savo nuomonę.  Taip ir yra. Kam nepažįstamas rytinis dialogas mūsų galvoje: „metas keltis!“, „na dar penkiolika minučių“, „ne, dabar jau metas, nespėsi į darbą “,„prašau, dar penkios!“.

Šis dialogas vyksta skirtingomis intonacijomis. Viena – maldaujanti vaikiška, kita – griežta, aiškiai priklauso tėviškajai figūrai. Tai, kad jos kalbasi tarpusavyje ir mes tai suvokiame, reiškia, jog yra dar trečioji dalis, kuri visą tą dialogą girdi ir gali net su ironija stebėti: aha, matyt, esu trečio laipsnio vienišius. Psichologijoje viena dalis ir vadinasi vidinis Vaikas, arba vaikiškoji pozicija. Kita – vidinis Tėvas, arba tėviškoj pozicija. Trečia – vidinis Suaugęs, arba suaugusioji pozicija.

Neretai skirtingi balsai mūsų galvoje kalbasi esant motyvų konfliktui. Klasikiniai konfliktai yra trys:

  • Noriu, bet negalima (uždraustas vaisius);
  • Reikia, bet nenoriu (nemaloni pareiga);
  • Privalau, bet negaliu (kryžius, kurį apsiėmei nešti, ne pagal tavo jėgas);

Primas konfliktas dažnai skamba kaip kaprizingo ir godaus vaiko pokalbis su griežtu tėčiu ar mama: tarkime, jūs norite skanaus pyragėlio, bet žinote, kad laikotės dietos. „Noriu!“ – šaukia jūsų vidinis Vaikas. „ Negalima“ – atšauna griežtas vidinis Tėvelis. Galų gale vaikiškoji dalis nustoja maldavusi ir… ne, nepasiduoda, o imasi isterinių reakcijų bei manipuliacijų.

Antras konfliktas – pvz., nenoras keltis ryte į darbą – skamba panašiai, tik vaikas mumyse tuomet apimtas ne godulio, o tiesiog fiziologiškai nepasiruošęs atlikti pareigos; gali būti, kad Vaikas nugali, tarkime, mes pramiegame, tuomet abu balsai nutyla ir į sceną išeina Suaugusioji dalis, kuri tragiškai konstatuoja mūsų galvoje: „na viskas, dabar tu pavėlavai. Galvok, kaip išsisuksi“.

Trečiame konflikte – tarp pareigos ir galimybių –  kalbasi dvi dalys: viena kelia aukštus moralinius reikalavimus (principingas Tėvelis ar Mamytė sako: tu turi būti sąžiningas, baigti mokslus, tapti žymiu, būti laimėtoju), o kita – suaugusioji dali s– konstatuoja, kad šie reikalavimai neįgyvendinami. Tarkime, aukštos moralės žmogus nusideda. Viskas būtų gerai, jei tuo šis dialogas pasibaigtų: „na, negali tu būti angelas, visi žmonės– tik žmonės… “, tačiau Tėviškoji dalis sugeba iš pasalų atsiųsti stiprų nežodinį kaltinimą – sąžinės graužatį, kaltės jausmą. Juose slypi tylus balsas: „tu neturėjai taip elgtis, tu – pabaisa“, arba, jei nepavyko kažko pasiekti: „tu – nevykėlis“.

Ar mes galime tik atpažinti savo galvoje šiuos balsus, o gal galime su jais kažką padaryti?

Psichoterapeutai dažniausiai pradeda nuo to, kad siūlo jums Suaugusio stebėtojo poziciją. Jie stebi jus patys ir, atrodo, kurį laiką nieko nedaro, tik komentuoja jūsų reakcijas ir elgesį. „Tingūs niekšai tie psichoterapeutai“ – pagalvojate jūs… tačiau jums kažkodėl tai padeda ir neatsitiktinai – dažniausiai jumyse kovoja nusidedantis Vaikas ir baudžiantis Tėvelis. O neutrali psichoterapeuto pozicija įneša į jūsų vidinį gyvenimą trečią matmenį. Jūs patys tampate tokiais ir aprimstate.

Tam pačiam tikslui tarnauja dienoraštis – jame jūs paliekate savo skausmingus nuogąstavimus ir griežtus kaltinimus, o pats tampate rašytoju ir skaitytoju, t.y., tuo, kuris yra viso to šone. Tai leidžia jums iš baimių ir kaltės pereiti į stebėjimą ir blaivų mąstymą. Neįtikėtina, bet faktas: bet koks užrašytas įvykis keičia savo emocinį atspalvį, kad ir kaip jums norėtųsi sakyti: „o kam rašyti? Aš it taip viską atsimenu“. Ne atsiminime reikalas. Balsai, paversti jūsų ranka rašytu  tekstu, praranda savo magišką galią. Prisiminkite savo vaikiškus dienoraščius, arba kad ir tokį paprastą dalyką, kaip raštišką skundą valdiškai institucijai.

Kitas žingsnis – pradėti piešti ant popieriaus tai, kas su jumis vyksta. Nesvarbu, kad jūs nemokate piešti, nupiešę jūsų problema kad ir abstrakčia forma, jūs padarote tą patį: stebite save iš šono, tik dar gudriau: kūrybiškai. Tuomet atsiranda naujų emocijų: interesas, viltis, lūkestis, pasikeitimų nuojauta. Nes dailės kūryba – gyvas ir besikeičiantis procesas.

Įdomios ir grupinės psichoterapinės technikos, tarkime, psichodrama, kai jūsų vidinio dialogo atlikėjai – kiti grupės nariai. Jūs galite išeiti iš vidinio konflikto ir užimti tik vieną pusę, arba išvis stebėti iš šono, kaip grumiasi jūsų vidinis Vaikas su griežtu vidiniu Tėveliu. Tuomet jums dažniausiai ateina protingų idėjų, nes mes nemokame patarti sau, bet visuomet mokame patarti, kaip elgtis kitam.

O štai ką galima padaryti, kai psichodramos grupės po ranka nėra: pažaisti vidinėmis intonacijomis.

Štai jūsų principingas vidinis Tėvelis šaukia jums į pakaušį: „tu – nevykėlis ir nusidėjėlis! Man gėda dėl tavęs!“. Tada jūs imate ir prasukate tą pačią frazę juokinga, vaikiška intonacija. Ir dar tegul ji skamba ne į pakaušį, o iš jūsų gerklės! Pabandėte? Matote, ir šio balso galia išnyko.

Taigi, mes galime ne tik kalbėtis su savimi. Mes galime su savimi kalbėtis skirtingai. Mes galime žaisti su savimi. Ir jei jūs gerai pagalvosite – visi mūsų išoriniai dialogai ir konfliktai – ne kas kita, kaip bandymas išnešti į išorę tai, kas vyksta mūsų viduje. Tai, ką mes darome su realiais pašnekovais – tik atkaklus bandymas surasti kitą asmenį – suprantantį mus, atleidžiantį mūsų nuodėmes, gerbiantį mūsų dorybes, ir apskritai mylintį mus – tokius pažeidžiamus ir stiprius, paprastus ir sudėtingus tuo pat metu.

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
286
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:


    7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:

    Apie Lapino skrynią

    Share this post

    Susiję įrašai

    blank

    2023-02-06

    KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-27

    AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    Tu gyveni pagal formulę „beveik“. Tau beveik pasisekė gerai baigti mokyklą, tačiau vieno balo pritrūko ir tu neįstojai, kur norėjai. Tu beveik gavai gerą pažymį per...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-22

    AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    Nei kiek tos svajonės nesipildo! – kategoriškai taria realistiški žmonės. Ir priduria, kad svajoti neverta, kad viltis – kvailių  motina, kad kaip pasiklosi, taip ir...

    Skaityti straipsnį

    Naujausi įrašai:

    • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    • APIE SANTUOKOS KRIZES

    • AR VYRAI KURTI IR AKLI

    Tags

    #laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

    Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

    Apie programą

    Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

    Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


      © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

      Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
      Privacy & Cookies Policy

      Privacy Overview

      This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
      Necessary
      Always Enabled
      Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
      Non-necessary
      Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
      SAVE & ACCEPT