Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

AR PRIVALOMOS PRIVALOMOS ŠVENTĖS?

AR PRIVALOMOS PRIVALOMOS ŠVENTĖS?Skaitymo laikas: 5 minutės psichologinės higienos

Dažnai šeimose būna nesutarimai dėl tų Kalėdų šventimo – kur, pas ką, o iš tiesų gal visai nesinori, bet tarsi privaloma… Kaip čia yra – kas turėtų būti svarbiau – tradicijos, visuomenės nuomonė, ar tai, kaip mes jaučiamės ir norime daryti?

Dažnai mes elgiamės nesusimąstydami, automatiškai. Ryte keliamės, išgeriame kavos, aprengiame ir nuvedame vaikus, einame į darbą. Vakare pasiimame vaikus, sėdime prie kompiuterio. Bet koks šios grandies nutraukimas mus yra stresas. O jos visos nutraukimas (susirgau, išsiskyriau, išėjau į pensiją) išvis krizė. Taip yra ir su tradicinėmis šventėmis. Niekas nekelia klausimo, ar tradicines šventes būtina švęsti nepriklausomai nuo noro. Tiesiog privalu nuvažiuoti pas vienus ir kitus tėvus. Privalu valgyti mišrainę ir kučiukus. Po to privalu laukti Naujųjų metų, gerti šampaną ir šaukti „Su naujausiais!”. Nori tu to ar nenori. Patinka tau tai ar nepatinka.

Žinoma, dažnai mums tai patinka. Mes laukiame žiemos švenčių. Ypač kai mes tikime, kad yra Kalėdų senis, kuris stebi tave visus metus ir naktį atveža tau dovanų. Tu laukio jo, nes tiki juo. O laukimas yra jaudinantis dalykas. Toks jaudinantis, kuris būna tik kartą metuose. Naujieji metai irgi jaudina, ir jaudina ne tik vaikus. Juk ilgą laiką mes tikime, kad gyvenimas kinta, ar bent atsinaujina. Nes tai nėra įprasta: kažkokie metai. Kažkokie naujieji. Mus jaudina tai, kas nauja. Nes mes tikime esminiais pokyčiais.

Tikėjimas reikalingas žmogui šalia žinojimo. Kadangi religingumas daugiau ar mažiau pasitraukė iš mūsų gyvenimo, tai tikėjimas kažkokiu nematomu Geruoju seniu ir nauju gyvenimo ciklu mums reikalingas. Tačiau šis tikėjimas turi dvi komplikacijas.

Pirmoji įvyksta vaikystėje, ir yra ta, kad vieną gražią dieną mes atrandame, kad Kalėdų senio nėra. Mes suprantame, kad visas tas dovanas pakuoja tėvai. Ir mes nusiviliame. Mes prarandame pasitikėjimą tėvais ir stebuklais. Kažkokiame amžiuje mes imame pastebėti, kad Naujieji metai – tai tiesiog senųjų tęsinys, ir kad rašyti juos reiktų iš mažosios raidės: naujieji. Jie nebūna visiškai identiški seniems metams, tačiau tam, kad jie taptų iš esmės naujaisiais, mums neužtenka sulaukti jų ir išgerti šampano. Mums reikia pradėti kažką kitaip daryti. Tuomet mes gauname kažkokį kitokį rezultatą. Ir gauti jį mes galime mažiausiai per gruodžio 31 naktį. Ir išvis ne naktį. O greičiausiai kokią nors kitą metų dieną, ir netgi ne dieną ir ne naktį, o, tarkime, metų ketvirtį ar beveik metus. Per tokį laiką kitaip valgydami ir judėdami mes numetame svorį. Besimokydami išmokstame bet kokį naują dalyką: nuo automobilio vairavimo iki naujos kalbos. Mes galime sutaupyti stambią sumą. Išsiskirti ar susituokti. Ir netgi maniakiniai pakilimai bei depresiniai nusileidimai per tą laiką dažniausiai pasikeičia į savo priešybę. Realūs pokyčiai niekaip nesusiję nei su Kalėdų eglute, nei su šauksmais, klyksmais bei fejerverkais. Jie įvyksta tyliai ir be jokios pompos.

Bet jūs visa tai puikiai žinote. Jūs švenčiate stengdamiesi patikėti tuo, bandydami surasti rutinoje kruopelytes džiaugsmo. Iš esmės šventės sukurtos džiaugsmui. Net juos sukūrė komercija. Nieko nėra blogo komercijoje. Ir piniguose nėra nieko blogo. Pas mus ne Brazilija, karnavalai nevyksta metų viduryje ir pilkam Lietuvos dangui reikalingi komercijos sukurti spalvoti papuošalai: saliutai, elektrinės girliandos. Kambariams reikalingos eglutės su spalvotais burbulais, o vaikui, vis dar tikinčių stebuklais, jaudulys matant komercines dovanas, žavi mus savo tyrumu.

Tačiau kaip visa tai dera su žodžiu „privalau“ ir „turiu“? „Mes TURIME aplankyti tėvus“. „Mums REIKIA nusipirkti dovanas“. „Aš DAR NEPARUOŠIAU stalo, o siaube!“ Šventimas, virtęs prievole, stresu ir rūpesčiu, nustoja būti šventimu. Jis tampa kažkuo panašiu į privalomus žygio ir dainos konkursus, kuriuos dar prisimena tarybiniais laikais buvę pionieriai. Niekas nenorėjo tų konkursų, tačiau jaudulys, įtampa ir atsakomybė buvo didžiuliai. Po jų iš tos įtampos skaudėdavo galvą, mausdavo kryžkaulį dėl ilgo stovėjimo „liniuotėje“. O jei buvai pavyzdingas mokinys, „apsigėdijęs“ ir nelaimėjęs konkurse trokštamos vietos galėjai graudžiai verkti. Žinoma, tu galėdavai vengti tų konkursų, nenešioti privalomos uniformos (baltas viršus, tamsi apačia) ir nelyginti savo raudono kaklaraiščio. Bet tuomet tu tapdavai išdaviku, chuliganu, mokyklos gėda.

Kažkas panašaus lydi privalomą šventimą: mes lankome giminaičius, gaminame, sėdime prie stalo, bandome švęsti su baime, kad JEI NE – BUS GĖDA. Taip, mes teoriškai galime pasielgti šiais metais kitaip. Tačiau mus lydi didelė baimė to, ką apie mus pamanys, pasakys ir ką kalbės už mūsų nugaros nematoma galinga masė, kuria mes vadiname „žmonės“, „giminės“, „tėvai“, „draugai“. Mes bijome tapti jų akyse ižūliais, jų negerbiančiais išdavikais, įtartina mažuma, savotiškais sektantais ar satanistais. Nes jų nuomonė nepalaužiama, jie gerbia tradicijas ir neuždavinėja klausimų, kodėl. Ir jie bus negailestingi mums. O gal numirs iš sielvarto, jei mes neaplankysime jų.

Ir tai visai nereiškia, kad tradicija pati iš savęs yra blogas dalykas, o anarchija – geras dalykas. Be tradicijų žmonės praranda ryšį su praeitimi, nustoja jausti tęstinumo jausmą, susilpnina tapatybę. Pagarba mūsų protėviams, tėvams ir giminaičiams padeda mums geriau jaustis psichologiškai. Pagerbus žmones mums pasidaro lengva ant širdies – nesvarbu, kas tie žmonės. Kalba eina ne apie tai.

Tradicija, šventimas kartu su kitais, giminaičių lankymas – visa tai turi prasmę tik tuomet, jei vyksta iš širdies. Švęsti žmogus gali toje būsenoje, kuriame yra daugiau džiaugsmo, nei baimės. Laisvas apsisprendimas, ką daryti ir kaip džiaugtis, suteikia mums tokio šarmo, kad mūsų pačių šventimo būdas pats tampa mada, papročiu, o gal net tradicija.

Olegas Lapinas

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
114
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:


    7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:

    Apie Lapino skrynią

    Share this post

    Susiję įrašai

    blank

    2023-02-06

    KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-27

    AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    Tu gyveni pagal formulę „beveik“. Tau beveik pasisekė gerai baigti mokyklą, tačiau vieno balo pritrūko ir tu neįstojai, kur norėjai. Tu beveik gavai gerą pažymį per...

    Skaityti straipsnį
    blank

    2023-01-22

    AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    Nei kiek tos svajonės nesipildo! – kategoriškai taria realistiški žmonės. Ir priduria, kad svajoti neverta, kad viltis – kvailių  motina, kad kaip pasiklosi, taip ir...

    Skaityti straipsnį

    Naujausi įrašai:

    • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

    • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

    • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

    • APIE SANTUOKOS KRIZES

    • AR VYRAI KURTI IR AKLI

    Tags

    #laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

    Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

    Apie programą

    Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

    Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


      © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

      Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
      Privacy & Cookies Policy

      Privacy Overview

      This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
      Necessary
      Always Enabled
      Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
      Non-necessary
      Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
      SAVE & ACCEPT