Labai geranoriški patarėjai trokštantys jums gero. Pavyzdžiui, prieina prie jūsų per vakarėlį nepažįstama moteris ir sako: „Jūs tokia graži mergina, jūsų figūra tokia proporcinga… Štai jeigu nustotumėte valgyti prieš eidama miegoti, atsisakytumėte gazuotų gėrimų ir majonezo, taptumėte tiesiog akinančia gražuole!“

Ir tu stovi štai tokia apstulbusi (pusė atlyginimo dietologui, garinta vištos krūtinėlė – tavo geriausias draugas, kaip atrodo majonezas tu žinai tik iš liudininkų pasakojimų, ką tiktai tu sublogai dvidešimčia kilogramų, tris kartus per savaitę – sporto salė su asmeniniu treneriu vos ne iki mirties, tris kartus per savaitę – penki kilometrai ristele bet kokiu oru, ir kol nebuvai gavusi to patarimo, tu be galo didžiavaisi šiais pasiekimais). Ir štai stovi ir nežinai, ką atsakyti. Nes atsakyti nesinori. Norisi stuktelėti.

Kuo bloga pasyvi agresija? Jei žmogui pasakytume tiesiai: „Tu storas, tau reikia nustoti ėsti majonezą naktimis“, tai jis galėtų labai efektingai mums atsakyti paminėdamas mūsų pačių gyvenimo būdą ir įpročius. O jei visa bjaurastis įvyniota į saldų ir mielą apvalkalą, tai mes praktiškai nebeturime jokio pasirinkimo. Arba pradėti teisintis „na, žinote, aš ir nevalgau nieko tokio… ir sportuoju“. Arba atsakyti agresyviai ir akimirksniu tapti nurašytiems į psichinių ligonių kategoriją tiek savo pačių, tiek ir aplinkinių akyse.

Tos pačios serijos patarimas, kurį mano draugei jos vestuvių proga davė viena jaunikio giminaitė: „Pasidaryk plaukų laminavimą, tada jie nebus tokie papurę.“ Esmė ta, kad mano draugė dievina savo papurusius plaukus, ir ji iš tiesų atrodo kaip linksma pienė. Ir apskritai, nuo kada papurę plaukai tapo trūkumu?

Arba, pavyzdžiui, geranorė kolegė patarinėja mano pažįstamai, kaip gudrumu ištekėti už vaikino, su kuriuo ji gyvena jau dešimtį metų. Juk gavus tokį patarimą neverta net aiškinti, kad šis vaikinas jau seniai siūlo tuoktis, tik ji kol kas negali apsispręsti. Arba kad jie, tarkime, jau apsisprendė, kada tuoktis ir nusprendė šiek tiek pataupyti vestuvinei kelionei. Visi pasiaiškinimai šiuo atveju atrodytų kaip apgailėtini pasiteisinimai.

Arba dar: „Nueik, pasimatuok štai šį džinsų modelį, jie puikiai atrodo net ant pačių prasčiausių figūrų“, arba: „Na taip, tu teisi. Tavo amžiuje jau nebe taip svarbu vyro išvaizda, svarbiausia, kad jis – geras žmogus ir kad sutiko tave vesti“. Ir visa tai išgirdus naujieną apie artėjančias vestuves su vyriškiu, kurį pati nuotaka laikė fantastišku gražuoliu. Ir atkreipkite dėmesį, kaip gudriai viskas apsukta: čia ir „tavo amžiuje“, ir „nesvarbi išvaizda“ ir „sutiko vesti“.

Štai visa panašių komentarų ir patarimų esmė. Ką tik čia buvo jauna laiminga nuotaka, kuri iš didelės meilės išteka už karščiausio planetos vyro… Ir staiga ji tapo seniena, kurią tik iš geros širdies sugalvojo vesti kažkoks vyriškos lyties nevykėlis.

Ta pačia tema, papasakojus apie tai, kad vyras nupirko kelialapį savaitei prie jūros, o pats pasisiūlė pabūti namuose su vaikais. „Na nepalik tu jo namuose vieno, vyras geras, patrauklus, padorus. Juk paskui alkūnes nusigrauši“. Patarimo gavėja net ne iš karto suprato, kad kalba eina apie tai, kad mylintis vyras ir pusantrų metų amžiaus dvynukų tėvas nedelsdamas leisis į paleistuvystę ir nuotykius, vos tik žmona išvyks ir nustos jį kontroliuoti.

Iš esmės visos panašios situacijos turi keletą bendrų bruožų:

• šių patarimų niekas neprašė;
• šie patarimai verčia jus teisintis;
• jūs pastatomas į visiškai nepavydėtiną vaidmenį. Patarimų davinėtojas duoda suprasti, kad jūs nesate protingas, suaugęs, gražus ir susitvarkantis su savo gyvenimu žmogus. Jūs – toks truputėlį nelaimingas nevykėlis, kurį derėtų išgelbėti;
• ir visų svarbiausia. Kodėl niekam nepatinka neprašyti patarimai? Jeigu tu švaistaisi patarimais, reiškia, tu atsistoji į aukštesnę pašnekovo atžvilgiu poziciją. Duodi suprasti, kad tu – protingesnis, sėkmingesnis, turintis daugiau patirties ir apskritai, pranašesnis už kitą žmogų. Tai reiškia, kad tu manai, jog tavo patirtis yra vertingesnė negu kito žmogaus.

Ką daryti, kada tave apipila neprašytais patarimais? Nežinau. Aš pati arba ignoruoju, arba nuleidžiu tai juokais. O jei esu geros nuotaikos, pasitikslinu: „Tai jūs turite omenyje, kad aš – niekam tikusi profesionalė (nepatraukli mergina, abejinga mama, nevykėlė žmona)? Jūs tai man specialiai pasakėte ar jums atsitiktinai taip išėjo?“

Bet jeigu sąžiningai, tai dažniausiai visa tai pasakau savo viduje. Nes mane, kaip, turbūt, ir jus mokė, kad turite būti mandagi mergaitė. O mandagios mergaitės tiktai šypsosi ir linkčioja galva, linkčioja ir šypsosi. Net jeigu kokia nors tetulė su pačiais geriausiais ketinimais kaip tik šią akimirką baigia suėsti jų kepenis.

Vertė Dalia Lapinienė, autorė Alina Farkaš.