Sužinoti, kad sutuoktinis neištikimas, visuomet skaudu. Tačiau kartais tai padeda atrasti ko nors naujo. Kaip tai gali būti?
Ištikimas partneris turi vieną savybę: jis yra nusakomas. Ne visais atvejais mums tai trukdo. Dažniausiai su nusakomu žmogumi mums gyventi ramiau. Todėl jei jūs prieš ištekėdama turėjote kankinančių ir neramių istorijų, tai santuokoje ieškojote būtent nusiraminimo. Ir jums ištikimas sutuoktinis buvo atradimas.
Tačiau ramybė nėra tai, kas visuomet daro mus laimingais. Tarkime, ramiau yra niekur niekada neiti, nevažiuoti, nekeisti. „Nevaikščiok naktimis – liksi sveikas“, pataria mums Tibeto medicinos vadovas. O mes vis vien išeiname, išvykstame, keičiamės. Ieškome naujų įspūdžių, naujų išgyvenimų. Ir vienas iš tokių išgyvenimų – išgyventi sutuoktinio neištikimybę. Kaip naujovę.
„Nieko sau naujovė“ – pasakysite jūs. Ir pavadinsite šį įvykį taip: „man lyg kažkas būtų trenkęs per galvą“. Neatmesdami smūgių per galvą pedagoginės reikšmės vis dėlto pripažinsime, kad neištikimybė – labai žiauri pamoka. Ko ji jus išmokina?
Pirmiausia, paaiškėja, kad jūsų sutuoktinis nėra išskirtinis. Jis nėra „ypatingas“, jis anaiptol nėra „amžinai jūsų“. Ir be jokios abejonės, jis nėra „geresnis, nei daugelis vyrų“. Jei jūs norėjote, svajojote, ilgėjotės būtent to, tai dabar prablaivėjate: jis tiesiog vyras. Nenusakomas, pasirodo, jis. Gal jus tai pagaliau sujaudins? Dar ne.
„O kodėl jis negalėjo jaustis vyru likdamas tik su manimi?“, – paklausite jūs. O todėl, gerbiama skaitytoja, kad jūs irgi pasidarėte jam per daug nusakoma. Per daug „sava“. Iš paslaptingosios būtybės, kurios vyras niekad nesitikėjo „perkąsti“, jūs tapote:
- Pažįstama, nors ir miela būtybe, kuri vaikšto prieš jį pusiau nuoga;
- Kerpasi nagus;
- Dažosi antakius ir plaukus;
- Plepa su draugėmis telefonu;
- Galbūt knarkia ir atlieka kitokias fiziologines funkcijas;
- Ne visuomet sutvarko savo rūbus;
- Turi jums gerai žinomų trukumų ir t.t.
Žinoma, jei jis su jumis susituokė ir tiek pragyveno, tai, greičiausiai, atleido jums tas mielas smulkmenas. Tačiau vieno jis negalėjo padaryti:
Jis negalėjo priversti savęs visuomet matyti jumyse „Nuostabiąją Nepažįstamąją“.
Jis stengėsi, bet jam nebeišeina. Būna. Ką dabar jums daryti? Daryti reikia tai, ką daro moterys tūkstančius metų. Jums reikia vėl pereiti į šį vaidmenį. Bet jūs nenorite. Nenorite dėl tokio niekšo, kaip jis. Jūs norite tai padaryti nebent dėl kokio nors kito vyriškio. Nes kitas vyriškis nepažįsta jūsų taip arti, kaip vyras.
Ir vėl prasideda prieštaravimai: „Kada sieloje taip bloga ir prišiukšlinta, tuomet nesinori niekam patikti. Tuomet norisi staugti, norisi plėšytis, norisi jį užmušti!“. Bravo, tai bent. Jumyse gimsta agresija. Moteriška agresija, kurią moteriai visuomet naudinga patirti. Ir kurios labai bijo vyrai.
Susidūręs su jūsų agresija, vyras slepia išgąstį ir nustemba. „Nežinojau, kad tu gali tokia būti“ – pasako jis, sužinojęs, kokius žodžius jūs tarėte savo varžovei ir išgirdęs, kokius keiksmažodžius jūs metėte jam į veidą.
Tai – kažkas naujo ir jums apie jus. Neištikimybė pažadina jumyse žvėrį ir žvėriui nuo to tik geriau. Jums, sąmoningai pilietei, nuo to nėra gėriau. Jums dėl to nesmagu. Tačiau žvėris jumyse, gavęs progą pasireikšti, atsidėkos jums už tai:
- Jūs ateityje jausitės tvirčiau situacijoje, kur reikės parodyti užsispyrimą;
- Jūs išvengsite psichosomatinės ligos, kuri būna nuo slopinamos agresijos (o jos beveik visos būna nuo slopinamos agresijos).
Žinoma, ir čia galima paprieštarauti: „Po jo neištikimybės aš praradau dešimt kilogramų!Man į save baisu pažiūrėti!Koks ten dar žvėris! Aš susirgau po tos neištikimybės!“.
Jūs susirgote ir padarėte teisingai. Sirgdama jūs pajudinote savyje savigydos mechanizmą, kurio dėka išmoksite ateityje nekartoti senų klaidų; vengti naivumo; rūpintis savo interesais; rinktis tinkamą partnerį ir galų gale, mokytis nesiaukoti, o jaustis laiminga. Ar galėjote jūs viso to išmokti nepatirdama išdavystės ir nesirgdama? Ne, negalėjote. Žmonės dažniausiai nesikeičia tol, kol nebūna priversti pasikeisti.
Tačiau kas jums sakė, kad jūs negalite pasikeisti kartu su partneriu? Žinoma, kad galite. Jūs tik bijote. Jūs štai, ko norite:
Kad viskas būtų taip, kaip anksčiau.
Neatmesdami raminančios sąstingio reikšmės, vis dėlto turime konstatuoti: visiškai kaip anksčiau, nebus. Bus kitaip. Partijos linija pasikeitė. Vienintelė išeitis – keistis kartu su partijos linija. Kitaip bus ne kaip: „aukos“ vaidmuo, nusižeminimai arba žaidimas „tu man dabar visą gyvenimą už tai mokėsi“ – dalykai nuobodūs ir sveikatai ne naudingi.
Naudingiau yra ką nors sugalvoti. Ką nors, ko nebuvo. Lovoje. Bet svarbiausia – jūsų galvoje. Jūs ką, iš tiesų manėte, kad moteris, suviliojusi jūsų vyrą, parodė jam kažką fantastiško? Kad ji moka kokių nors triukų lovoje, kad jos oda lygesnė, metų mažiau ir figūra lieknesnė? Ir dėl to jūsų vyras su ja nuėjo?
Baikite juokus. Vyras nuėjo su ja todėl, kad dabar ji pasirodė jam Nuostabioji Dama. Paslaptis, turinti to, ko nematė jumyse – paslapties. Galbūt, su kita viskas nuo pradžių buvo nerimtai. Jis jau eidamas pas ją, galvojo, kaip čia greičiau pabėgus. O gal jis patikėjo, kad tai bus Nauja Amžinoji Paslaptis. Ir čia jis klydo.
Pagyvenęs su ana moterimi, jis greitai įsitikintų, kad ji turi savų trukumų, o jeigu ir neturi, tai vis tiek – jos paslaptys pasidarytų jam nebepaslapys. O jos dorybės atsibostų.
O štai su jumis kitaip:
- Jūs sužinojote apie save naujų dalykų;
- Jūs persirgote neištikimybę ir įgijote imunitetą (jei neįgijote – reiškia, žaidžiate „aukos“ žaidimą);
- Jūs lauku pastebėjote, kad tapote per daug nusakoma ir pasimokėte.
Jūs – taip, o jūsų varžovė – ne. Jai tai dar prieš akis. Todėl dabar jūs turite pranašumą, kuriuo pasinaudosite tinkamai. Moteris, kuri pažadina savyje žvėrį ir išgyja nuo depresijos, įgyja kai kurių žvėries savybių. Ji tampa lanksti, greita, jos uoslė gerėja. Ji toliau mato ir daugiau girdi. Ji dabar nebe „kalbanti galva“, o gyva būtybė. Ir jei vyras sugrįžta pas ją, jis turi tik vieną uždavinį – pavyti ją. O jei ne – jūs su atodūsiu pripažinsite jo atsilikimą. Galbūt, pagailėsite. O gal ir ne.
Vyras, vejantis moterį jos tobulėjimo kelyje – tai ir yra tikras vyras. Vyras, vertas jūsų, gerbiama skaitytoja.
Olegas Lapinas