Pagal idėją komplimentas turėtų būti labai geras dalykas. Jis pakelia nuotaiką, ypač žmogui droviam ir nepasitikinčiam. Ir ypač kai mes ko nors mokomės: štai vairavimo instruktorius pasakė: „na šiandien visai neblogai pravažiavote“. Štai šokių mokytoja pagaliau pagyrė jūsų stovėseną. Štai jūsų viešas pasisakymas pagaliau susilaukė šiltos auditorijos reakcijos.
Neblogai skamba moterų komplimentai moterims. Žinoma, jei jos draugės, o ne aukštuomenės damos, ir jei į komplimentus neįvelkama ironija: „puikias sukneles galima nusipirkti skudurynuose!“ arba „man net į galvą neateidavo, kad tu gali taip puikiai atrodyti!“. Moterų konkurencija – dalykas toks stiprus, kad komplimentas, pasakytas vienai moteriai esant šalia jos varžovei, gali sugadinti jūsų santykius. Ypač jei vyras sako komplimentą vienai moteriai esant šalia kitai.
Komplimentas tiesioginis, pasakomas vyro, apskritai, dalykas labai slidus. Pabandykite prisiminti, kaip reaguojate į komplimentą: „šiandien tu puikiai atrodai!“. Ir jūs galite paklausti: „o ką, vakar atrodžiau siaubingai?“. O jei girdite: „jūsų tokia graži suknelė!“ arba „tavo tokios gražios akys!“, jūs paklausiate: „o visa kita, tikriausiai, bjauru?“. Išeina, kad jei jau moterį vyras pagiria, tai girti turėtų ją visą. Tačiau ar gali būti, kad moteris vyrą žavi visa? Negali. Vienas dalykas joje puikus, kitas – ne. Taigi, girdamas ją visą vyras turi veidmainiauti. O veidmainystę moteris lengvai pajaučia. Ir teisėtai ima vyro žodžiais nepasitikėti. Jos jausmuose gaunasi mišinys: malonumas plius nepasitikėjimas.
Išeina, kad visiškai nuoširdžiai skamba tik toks komplimentas, kai vyras iš tiesų žavisi moters asmenybe, visa jos išvaizda ir visu elgesiu! Kada tai atsitinka? Kai vyras yra susižavėjęs. Įsimylėjimo būsena – štai kuomet mes šitaip matome žmogų. Taigi, visiškai natūraliai visiškai pilnas komplimentas skamba tik iš įsimylėjėlio lūpų.
Komplimentą dar reikia mokėti priimti. Priimti lengvai ir su savigarba.
Tačiau kuri moteris žavisi savimi šimtu procentų? Kuri nuoširdžiai tiki, kad yra ir pati gražiausia, ir pati protingiausia, ir pati geriausia? Šimtu procentu – tik moteris, turinti euforinę nuotaiką, susižavėjusi pačia savimi, galbūt net narcistiška ir dar manijos būsenoje.
Reziumuokime: pilnai sklandus komplimentas – tai komplimentas, kurį pasako įsimylėjęs gerbėjas moteriai, įsimylėjusiai save pačią.
Ar dažnai jūs sutinkate tokią kombinaciją? Abejoju. Greičiausiai su įsimylėjėliais jums teko susidurti ir galbūt dar nuo raštelių, kuriuos rašydavo įsimylėję klasės berniukai. Tačiau išgirdus komplimentą argi neskambėdavo jūsų galvoje Vidinio Kritiko balsas: „ne tokia tu jau ir graži – lūpos ir nosis ne tokie, kaip turi būti, talija ne kokia; ne tokia aš ir protinga – štai vairavimo niekaip negaliu išlaikyti; ne tokia aš ir gera – štai pavydžiu…“?
Skambėdavo ir skamba. Ir tai, ką jums sako aplinkiniai, neišvengiamai tampa ne jūsų savybe. O to, kuris kalba savybe: arba jis grubiai veidmainiauja, arba tiesiog aklas ir nemato mano trūkumų. Jei jis veidmainiauja ir įsiteikinėja, tai greičiausiai ko nors nori. Jei jis tiesiog aklas, tai jums jo gaila. Susipažins su manimi iš arčiau ir nusivils.
Todėl žymiai lengviau už atvirą komplimentą priimti labai švelnią užuominą. Ir pradėti ilgą vidinį darbą – naikinti Vidinį Kritiką. Taip, labai sveika tapti labiau narcistiška, labiau save įsimylėti ir netgi leisti sau pabūti euforijos būsenoje.
Ką daryti su komplimentais, sakomais vyrų vyrams? Jūs tikriausiai pastebėjote, kad vyrai atrodo kiek neužtikrinti sakydami vienas kitam komplimentus. Taip ir yra, ir jei komplimentai vyrui sakomi oficialioje aplinkoje, jie skamba kaip falšas ir veidmainystė. Tiesiog reikia per jubiliejų ar gimtadienį pasakyti kalbą ir jos nepasakius bus nepatogu. Tačiau neoficialioje aplinkoje vyrams kur kas labiau patinka draugiškos teigiamos užuominos ar net humoro prieskonis, skambantys iš kito vyro lūpų ir pabrėžiantys ne jo pranašumą, o lygybę: „tu– normalus vaikinas!“, „su tavimi į kalnus eičiau!“ arba „tai su kuo tu manai, aš ruošiuosi kartu važiuoti, jei ne su tavimi?“. Vyrams patinka, jei kas nors pasako, kad jo prisibijo, arba kad jis yra „chuliganiškas“. Juk vyriška tapatybė yra gerokai silpnesnė, nei moteriška. Tokius tiesioginius komplimentus, kuriuos moteris sako moteriai, vyrai leidžia sau nebent išgėrus: „man tu patinki!“ arba net „tu labai simpatiškas!“.
Jūs galite išgirsti, kad moteriai reikėtų girti vyrą, jei ji nori sužadinti jame meilę ir prisirišimą. Tačiau yra savo niuansų. Įsivaizduokite, kad mergina viešoje vietoje sako jai patinkančiam vyrui: „jūs toks… na toks protingas!“. Aplinkiniai ims juoktis, ji išraus, pasijus nepatogiai ir norės kur nors pabėgti. Ko gero, jai geriau pasilaikyti šį komplimentą savyje ir pagirti vyrą viduje, o savo požiūrį išduoti tik žvilgsniu, lengvu prisilietimu. Žinoma, jei paaiškės, kad vyras pats savimi nepasitiki ir yra drovus, komplimentą jam galima pasakyti garsiai ir aiškiai. Tačiau ir čia reikia prisiminti – drovūs vyrai, kaip ir moterys, labiau klauso savo Vidinio Kritiko balso: „ne toks jau tu ir gražus, ji dar nematė tavo apgamų“, „ne toks tu ir drąsus, puikiai žinai, kad esi bailys“, „ne toks tu ir protingas, tiesiog tyli, nes neturi, ką pasakyti“.
Tokiai atvejais jums neverta labai stengtis. Jei jau jūsų pagirių objektas aiškiai linkęs klausytis šio vidinio kritiko balso, tegul klausosi. Galite jam tarti: „norėjau tau pasakyti komplimentą, ir, beje, ne man vienai taip atrodo“. Atkreipkite dėmesį, kad žmonės labiau jautriai reaguoja ne į jūsų tiesioginį pagyrimą, bet į pastabą: „girdėjau, kad N. apie tave gerai atsiliepė“, arba „O. sakė, kad jai labai patiko tavo pasisakymas“.
Na, o gal geriau išvis susilaikyti nuo komplimentų? Taip, jei jūs visai jų sakyti nemokate. Tačiau atkreipkite dėmesį, kuo labiau mylėsite ir priimsite save patį, tuo natūraliau ir lengviau skambės jūsų komplimentai, sakomi kitiems. Taip, kad sakyti gerus komplimentus iš pradžių tenka išmokti sakyti juos sau!
Olegas Lapinas
