Lapino SkryniaLapino Skrynia
Menu

  • Apie programą
  • Straipsnių skrynia
  • Webinarai
  • Apie mus

APIE VELYKAS IR ATSINAUJINIMĄ ARBA KĄ REIŠKIA MUMS ŠI ŠVENTĖ?

APIE VELYKAS IR ATSINAUJINIMĄ ARBA KĄ REIŠKIA MUMS ŠI ŠVENTĖ?Skaitymo laikas: 6 minutės psichologinės higienos

Velykos – įdomi šventė. Joje susiliejo pagoniškas džiaugsmas dėl ateinančio pavasario ir krikščioniškas džiaugsmas dėl atgimstančio Kristaus. Anglo – saksų Aštrėja, graikų Persefonė grįžta šiomis dienomis iš požeminio miego ir pasitinka saulę.

O tada ir derlius prasideda – štai iš kur nudažyti kiaušiniai ir velykiniai krepšeliai. Tris dienas trukusi Jėzaus iš Nazareto egzekucija baigėsi stebuklu – jis nežuvo, prisikėlė ir pažadėjo grįžti – štai iš kur mišios,verbos ir tikėjimas. Du šimtmečius Aleksandrijos astronomai ir mokyčiausi vienuoliai bandė priderinti istorinius įvykius prie mėnulio ir saulės kalendorių – juk Velykos turėjo vykti būtent pirmą sekmadienį po pavasario ekvinokcijos ir dar po pilnaties. Ir tik šešioliktame amžiuje Popiežiui Grigaliui XIII peržiūrėjus kalendorių Vakarų pasaulis suderino šios šventės datas. Suderino ir su palengvėjimu atsiduso: juk tai buvo ne šiaip suderinimas – tai buvo mito, istorijos, religijos ir astronomijos didelis susitarimas. Na o Rytų pasaulis, likęs prie Juliano kalendoriaus, irgi atsiduso, tik liūdniau – dabar stačiatikiai švęs kitomis dienomis, nei katalikai ir protestantai.

O mes – tikintys ir netikintys – Velykų dienomis tiesiog ilsimės, šildomės iš kažkur atsiradusioje saulutėje, dažome kiaušinius, ridename juos ir bandome, kuris iš jų stipresnis. Mes jaučiame, kad kažkas mumyse keičiasi – ir tas kažkas kelia ir džiaugsmą, ir viltį, ir nerimą, ir palengvėjimą.

Mūsų džiaugsmas iš dalies kyla todėl, kad padaugėja saulės. Mūsų lietuviška saulė nėra labai dosni, nes pusę metų ją dengia debesys su pragiedruliais. Ir žiūrint į balkšvai pilką vasario dangų mums neišvengiamai darėsi balkšvai pilka sielose. Kovo gale saulė retsykiais puikuojasi giedrame danguje ir retsykiais mūsų pilkšvą sielos nuotaiką praskaidrina džiaugsmas. Žinoma, šis saulės pasirodymas ir atšilimas kaitaliojasi su šalnomis ir sniegu, todėl mūsų sielose būna ne tiek pasitenkinimas, kiek viltis. Na kažkas panašaus, kai moterys nešioja sijonus su skeltukais – jose pasirodanti moters koja vyrams – ne pasitenkinimas, o tik pažadas, tik viltis. Ji tai pasirodo, tai pasislepia. Kas neabejotinai prisideda prie erotinio pavasario pagyvėjimo vyriškos gyventojų dalies tarpe.

Tačiau gali būti, kad tai ne tik kūną, bet ir sielą apimantis džiaugsmas, nes  Kristaus prisikėlimas – tai stebuklas. O stebuklo mums reikia mūsų viską apnuoginančiame mokslo ir striptizo pasaulyje, kada patį drastiškiausią televizijos siužetą prablaivina mintis: ”visa tai tik vaidyba ir komercija”. Mums reikia stebuklo, kaip niekad, kad būtų pasaulyje dar paslaptys, kad vyktų kur nors tikri ir gražūs dalykai, kad eitų ant kryžių didvyriai, parodantys mums, kad yra kažkas svarbesnio už mūsų materialų suinteresuotumą. Mes negalime gyventi tik dėl pinigų. Tai – labai liūdnas mūsų užsiėmimas, primenantis Judo parsidavimą – trisdešimt sidabrinių jam pasirodė įtikinamiau už – Mokytoją. Todėl mums reikalinga atmintis apie Kristų. Apie džiaugsmą, kuris visuomet ateina po liūdesio.

Mūsų nerimas iš dalies kyla dėl to, kad Velykų metas mus sujudina. O miegoti, snausti, būti žiemos depresijoje – reiškia būti santykinai saugioje būsenoje. Niūrokoje, bet vis dėlto saugioje. Pavasaris – tai kvietimas veikti, tai šiokia tokia atsakomybė už savo pagyvėjusius norus ir lengva beprotystė. Užtat pavasario pažadas, saulės vilionė – tai ir nerimas. Tai kvietimas nebemiegoti, o pabusti. Kas kaimo žmonėms ir sodininkams siejasi su labai konkrečiais rūpesčiais, o miestiečiams – su nelabai gerais vaikų metiniais pažymiais ir pirmomis mintimis apie vasaros atostogas, kurioms reikia užsidirbti pinigų. Velykinė šventė – tai nedidelė psichoterapija, sušvelninanti šį pavasarinį nerimą, įnešanti į ją mokyklines atostogas, nedarbo dienas, gražius daiktus, nes kūrybiškai nudažyti kiaušiniai ir verbos – tai tikrai gražu, o kiaušinių daužymas – dar ir nedidelė konkurencinės agresijos šeimose iškrova.

Tačiau Velykinis nerimas – tai ne tik pragmatiški rūpesčiai, tai ir nerimas dėl neužtikrintumo. Kristus prisikėlė, jis nežuvo, tačiau gal tai buvo tik triukas, gal tik paslėpė mirusį jo kūną jo mokiniai, gal jo pažadas grįžti buvo tik paguoda viltį prarandantiems jo pasekėjams? Mūsų istorinėje vaikystėje žmonės tikėdavo, kad saulę iš tiesų praryja piktasis dievas, ir tik stebuklas išgelbėja ją iš jo nasrų. Štai kodėl visi tie Pietų Amerikos, Irano ir Egipto piramidės ir zikuratai – kad žyniai ir liaudis pavasarį maldautų, kad paleistų piktoji dvasia tą saulę. Žmonės turėjo prisidėti prie astronominių reiškinių, nes saulės ir apskritai gėrio žemėje atsiradimas nebūdavo nemokamas – reikėdavo magijos, maldų, pastangų žmogiškų, o kartais ir aukų, kad atsitiktų tai, ką dabar mes taip tingiai vadiname “natūraliu žemės ašies pakrypimu orbitos aplinkui saulę atžvilgiu”.

Žmonės tomis dienomis žinojo, kad dykai niekas nebūna, vadinasi, jautė nerimą, ar gėris ateis. Nes tai ne nuo saulės ašies, o nuo jų veiksmų priklausė. Jie jautė nerimą, išreikštą krikščionybėje neramia viltimi – ar Kristus iš tiesų grįš. Ir jeigu pagoniams reikėjo tik reguliariai aukoti, tai krikščioniams reikėjo mokėti daug brangiau – laikytis tam tikro gyvenimo būdo nuolat aukojant kai kurias savo aistras, ir aistras gana žmogiškas bei malonias. Užtat ir nerimas mūsų netgi netikinčiose sielose – jei Kristus iš tiesų buvo, vadinasi, ir jo pažadas, ir jo nusakyta ateitis gali būti. O jei taip, tai gali būti, jog tu negali nevaržomas žeisti Dievo įsakymus ir nemylėti savo artimo. Vadinasi, yra tame kažkas, kas nepaaiškinama šiuolaikinio mokslo ir psichologijos. Kas netelpa nei į televizinius žaidimus, nei į apvalią sumą banko kortelėje, kas neišsisprendžia nuvykus prie Viduržemio jūros kurorto, neįlenda į tavo “džipą” ir nenuvežama į naują dviejų aukštų namą gamtoje. Tu dar turi aistras aukoti. Jei tik tu nors kiek patiki Velykų stebuklu. Ir vadinasi , gyventi patikėjus reikia atsakingiau…

Velykinis metas verčia mus pasitikinti – o kas dar liko šiame inde, kuris vadinasi siela? Kuo tu dar esi žmogus ir kuo tu dar gyveni ir dėl ko tu gyveni?

Ir Velykinis palengvėjimas – kai supranti, kad tavo siela nežuvo. Kad šio indo dugne dar neišsieikvojo meilės atsargos. Kad kažkur dar yra žmogiškumas, kad dar rūpi tau tavo artimas, ir ne abstraktus, o konkrečiai tas, šalia kurio tu gyveni. Kad dar yra parako tavo parakinėse daryti mažus ir didelius žygdarbius mūsų pasaulyje, kuriame žygdarbis – laikytis tik  meilės, tikėjimo ir vilties dėka.

autorius Olegas Lapinas.

Patiko straipsnis? Gali pasidalinti su draugais:
37
Pasidalinimai
DalintisPrenumeruoti straipsnius
Užsiprenumeruokite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę. Norėdami, kad "psichologiniai dantų šepetukai" pasiektų Jūsų pašto dėžutę įveskite savo el. pašto adresą:
7 savaitės iki gyvenimo pilnatvės. Sužinok daugiau apie Lapino skrynios programą:
Apie Lapino skrynią

Share this post

Susiję įrašai

blank

2023-02-17

AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

Teoriškai darbo problemas reikėtų palikti darbe. Praktiškai mes nešame jas į namus. O kur dar? Namai sukurti tam, kad būtų gyvenimo buferiu. Prisiminkime techniką....

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-13

KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

Dažnai motinai ar tėvui pažįstama tokia situacija. Jūs tikitės iš vaiko, kad jis kažką darys teisingai. Kad jis ruoš pamokas, laikysis higienos, laiku eis miegoti ir...

Skaityti straipsnį
blank

2023-02-06

KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

Mes įpratome prie piniginių atsiskaitymų. Mes mokame už žemę, vandenį, ugnį ir elektrą. Už visas gamtos stichijas. Tik kad už oro stichiją dar nemokame. Tačiau ar...

Skaityti straipsnį

Naujausi įrašai:

  • AR ĮMANOMA NEPARSINEŠTI NAMO DARBO PROBLEMŲ?

  • KAI VAIKAS “TIESIOG SUĮŽŪLĖJĘS”

  • KOKIA JŪSŲ SANTYKIŲ BUHALTERIJA?

  • AR LEIDI SAU BŪTI LAIMINGA?

  • AR PILDOSI MŪSŲ SVAJONĖS?

Tags

#laimė #ego #pastovusisAŠ #laisvalaikis #pirkimas #įprotis #meilė #santykiai #emocijos #moteris #vyras #melas #vaikystė #saviugda Emocijos Jausmai Nerimas

Mes gyvename kokybiškiau, kai patiriame mažiau bereikalingo nerimo:

Apie programą

Prenumeruokite Lapino skrynios straipsnius ir naujienas:

Skaitykite lietuvių psichoterapeuto Olego Lapino parengtus straipsnius psichologinės sveikatos temomis, tobulėkite, lavėkite ir pajuskite gyvenimo pilnatvę.


    © 2015 - 2018 Lapino Skrynia, Visos teisės saugomos.

    Siekiant pagerinti naršymo kokybę, šiame puslapyje yra naudojami slapukai. Toliau naršydami Jūs sutinkate su slapukų naudojimu. Sutinku
    Privacy & Cookies Policy

    Privacy Overview

    This website uses cookies to improve your experience while you navigate through the website. Out of these, the cookies that are categorized as necessary are stored on your browser as they are essential for the working of basic functionalities of the website. We also use third-party cookies that help us analyze and understand how you use this website. These cookies will be stored in your browser only with your consent. You also have the option to opt-out of these cookies. But opting out of some of these cookies may affect your browsing experience.
    Necessary
    Always Enabled
    Necessary cookies are absolutely essential for the website to function properly. This category only includes cookies that ensures basic functionalities and security features of the website. These cookies do not store any personal information.
    Non-necessary
    Any cookies that may not be particularly necessary for the website to function and is used specifically to collect user personal data via analytics, ads, other embedded contents are termed as non-necessary cookies. It is mandatory to procure user consent prior to running these cookies on your website.
    SAVE & ACCEPT