Padarykite mažą eksperimentą. Štai jūsų sutuoktinis, įpratęs prie jūsų žodžių, grįžta namo. Sutikite jį tyla. Jis, žinoma, gali pats būti ne iš kalbiųjų, tačiau prie jūsų čiulbėjimo tikriausiai yra pripratęs. Arba bent prie priekaišto: „papasakok pagaliau man ką nors“. Tačiau vietoj to jūs tik tylite ir šypsodamasi žiūrite į jį. Jis rengiasi, eina į tualetą, po to atsisėda į fotelį. Jūs tylite ir atsilošusi sofoje žiūrite į jį. Po kiek laiko jis neišlaiko ir paklausia jūsų, kas atsitiko. Jūs tik gūžtelėjate pečiais.

Ne, jis negali dabar ramiai jaustis! „Kas atsitiko? Mes išlošėme loterijoje? Tu pagaliau nusipirkai tuos savo batus? Vaikui kas nors atsitiko?“

Jūs tylite ir šypsotės. Na nebent trumpai paklausiate „o iš kur tu ištraukei, kad kažkas atsitiko?“

Jūsų sutuoktinis nepatikės jumis. Jis gali net įsižeisti: „na nenori sakyti, tai nesakyk“. Tačiau vakare prieš užmiegant jis būtinai paklaus: „Tai bent dabar gali normaliai pasakyti, kas atsitiko?“

Matote, vien tylėdama jūs padarėte kelis svarbius dalykus:

• Atkreipėte į save sutuoktinio dėmesį;
• Sužadinot jo emocijas;
• Privertėte fantazuoti;
• Suintrigavote, kas yra ne taip paprasta, kai gyveni su žmogumi po vienu stogu daug metų.

Taip atsitiko dėl to, kad jūs pasielgėte ne taip, kaip sutuoktinis tikėjosi. Jūs gal ir nežinote to, tačiau neretai naudojate šį triuką, kai koketuojate ir flirtuojate su nepažįstamais vyrais: tuomet jūs nesakote visko iki galo, kai kur sakote „galbūt“ ir „kaip tau pačiam atrodo?“. T.y., jūs instinktyviai naudojate senai patikrintą viliojimo būdą: palik vyriškį kažkiek nežinioje. Jis jaučia nerimą, o jei nerimas būna su pliuso ženklu, t.y. su noru, vyriškis ne pabėga, o siekia įvaldyti, apspėti jus – naują mįslę, t.y. užkariauti šį mįslingą objektą. Taip tūkstantmečiais moterys atrenka tikruosius vyrus, t.y. tuos, kurie jų neišsigąsta, o ima jomis domėtis. Medžiokliška vyro prigimtis „vykis grobį“ turi paimti viršų prieš programą „bėk nuo plėšrūno“. Tik medžioklė čia virsta asistavimu, suvedžiojimu, ar bent interesu…

Deja, moterys neretai užmiršta šį būtinumą būti paslaptingomis ir dar pažinties metu tampa labai aiškios ir nusakomos. Taip atsitinka ir tuomet, kai moteris negalvodama daug plepa. Ji įsitikinusi, kad vyrui tai lygiai taip pat malonu, kaip būtų jai pačiai. Arba jos draugei. Vyras neilgai džiaugiasi tokia aiškia ir lengva pergale, ilgainiui jis pavargsta nuo plepios moters. Ir jos klausimas: „ar aš tau neatsibodau savo plepėjimu?“ negelbsti. Jis gi nepasakys: „atsibodai“.

Ne, moteris galėtų imtis netikėtos tylos taktikos. Ir laukti, kol vyras pradės smalsauti. O jei nepradėjo – to vyro jai tiesiog nereikia. Tuomet geras žingsnis: „na gerai, ačiū už vakarą, nežinau, ar dar susitiksime“. Jei vyras tiesiog drovėjosi, jis nepaleis moters arba paklaus, kada jie susitiks. O jei nepaklaus – ir nereikia.

O dabar rimtesnė situacija. Kaip moteriai apsiginti nuo tylinčio vyro? Nemaža dalis moterų išgyvena didelę dvasinę kančią, kai sutuoktinis ar draugas yra tylenis ir prašneka tik su draugais. Moteriai sudėtinga ištverti tylintį vyrą. Tuo metu jos savijautą veikia viena nuostata: juo dėta aš tylėčiau tik tuomet, jei moteris manęs nedomintų. Todėl tylintis vyras kelia moteriai nerimą. Aš jo nedominu! Su juo darosi nesaugu. Nemaža dalis moterų imasi nesąmoningų provokacijų, sukelia konfliktą, tik kad nebūtų tos tylos!

Mielosios skaitytojos, jums nėra ko nerimauti. Vyras tiesiog yra tokia būtybė, kurios dauguma instinktų greitai susižadina ir greitai užgęsta. Vyre kartais reikia pažadinti medžiotoją, ir jei jūs labai norite, jūs galite tai padaryti. Tik nesitikėkite, kad vyras tai padarys jūsų prašomas ar girdėdamas jūsų priekaištus.

Tylintis vyras nėra tokia jau didelė problema, jei jūs mokate elgtis netikėtai:

• Surenkite su juo tylos varžybas žiūrėdama jam į akis;
• Užsimeskite jo švarką ir paskaitykite žurnalą sėdėdama su juo – jis būtinai tai pastebės;
• Pakartokite jo vardą tyliai, vos girdint, ir jei jis paklaus „ką?“ – sakykite „nieko“.
• Palaikykite jo tylą motyvuodama tuo, kad jis sudaro jums gerą foną kalbėtis su drauge telefonu.

Būkite kūrybiškos – tokios, kokios jūs iš esmės ir esate. Kartais jauskitės kompozitorėmis – juk sakoma, kad kompozitorius kuria muziką tyloje, kaip dailininkas tapo paveikslą baltame fone.

Olegas Lapinas