Kuo daugiau skaitau apie socialinės psichologijos tyrimus ir atradimus, tuo labiau pastebiu, kad netgi besidomintys ir susipažinę su minėtais tyrimais žmonės dažniausiai niekaip nesusieja jų su savimi. Pilnu galingumu įsijungia: “O aš tai ne toks!”
Tarkime, skaitai apie žmonių polinkį pasiduoti grupės spaudimui ir elgtis taip, kaip būdamas sveiko proto ir laisvas nuo grupės įtakos niekada nesielgtum. Ir iš karto įsijungia: „Ne, aš ne toks, man taip negali atsitikti“.
Skaitai apie tai, kad kuomet visi aplinkiniai pradeda kalbėti visiškus niekus, žmogus pradeda abejoti savo, o ne aplinkinių adekvatumu. Ir iškart: „Bet aš tai išsaugosiu kritinį mąstyma bet kokiomis aplinkybėmis!“ Skaitai apie stulbinančius žmonių sugebėjimus pateisinti savo klaidas, kvailus poelgius ar net nusikaltimus, o galvoje dainelė: „Bet jau aš tai į save žiūriu visiškai objektyviai, tai čia kiti tokie idiotai“.
Būtent šis fenomenas paaiškina tai, kad žmonės nepaprastai lengvai puola smerkti kitus žmones, patekusius į sudėtingą situaciją ir prikrėtusius kvailysčių. Pakliuvai į sektą? Na ir kvailys, jau nuo pradžių čia viskas buvo aišku. Nepalikai smurtaujančio vyro? Kvaiša, aš po pirmo karto būčiau nešusi kudašių!
Vyšnaitė ant torto – tai diskusijos apie įvairias destruktyvias arba taip atrodančias grupes ir treningus. Skaitydami ir klausydami apie tai, kaip vedantieji tyčiojosi iš dalyvių, diskutuojantieji svarsto taip: „Na, jeigu jie, dalyviai, neišėjo iš grupės, reiškia, jie sutiko su patyčiomis. Niekas jų per jėgą nelaikė, galėjo atsistoti ir išeiti, jei jiems kas nors nepatiko. O dabar, matote, po šitiek laiko prabilo… Ir apskritai, jie žinojo, kur eina“.
Štai tokie pasvarstymai yra universalūs ir tinka apskritai visoms situacijoms, susijusioms su prievarta. Ir savaime suprantama, niekas iš svarstančiųjų niekada nebuvo papuolęs į grupinio spaudimo situacijas ir niekada nebandė pateisinti kvailų savo poelgių ir visada sugebėjo pasakyti „ne“ visose situacijose, kurios jų netenkina.
Aha, taip ir patikėjau.
Būtent suvokimas, kad aš turiu polinkį iškraipyti realybę ar priklausyti nuo aplinkinių spaudimo ir pan., padeda kai kuriais atvejais sudėtingose situacijose pasielgti išmintingai. O dainelė: Aš tai ne toks…“ kaip tik padeda mums į tokias situacijas patekti. Ir kada mes to nepastebime, puolame smerkti žmones, kurie atsidūrė analogiškose situacijose. Visi socialinės (ir ne tik socialinės) psichologijos tyrimai adresuoti mums: „Pažvelkite, kaip negražiai MES galime pasielgti tam tikrose situacijose“. O mes dažnai išgirstame: „Pažvelkite, kaip negražiai elgiasi KITI“.
Ilja Latypovas
Vertė Dalia Lapinienė